Paukščių stebėtojai pamatė, kaip jūrinis erelis medžioja žąsį…

Į Nemuno deltos regioninį parką traukė pavieniai, šeimomis, su draugais ir net mokykliniais autobusiukais. Visi skubėjo į renginį „Paukščių rojus“. Atvyko iš Šilutės, Nidos, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių bei kitų miestų. Iš geltonų mokyklinių autobusiukų pabiro Usėnų ir Endriejavo pagrindinių mokyklų moksleiviai ir jų mokytojai. Visiems rūpėjo pamatyti pulkus paukščių ir pažvelgti į juos iš arčiau.

Rusnės saloje įprastas reginys – pulkai paukščių.

 

Visi – į „Paukščių rojų“
Pavasarėjant kasmet Nemuno delta tampa savotišku paukščių rojumi. Iš tolimų kraštų grįžtančių paukščių didžiuliai būriai ilsisi ir atgauna jėgas išsiliejusių žemupio upių semiamose pievose.
Šiemet Nemuno deltos regioninis parkas pakvietė organizuotai stebėti parskridusių paukščių.
Pirmą kartą organizuotas renginys sulaukė didelio susidomėjimo, pranoko ir pačių organizatorių lūkesčius. Į renginį užsiregistravo per 260 dalyvių, nors sparnuočių stebėti atvyko apie 180. Pirmadienį NDRP direkcijos elektroniniame pašte netrūko laiškų, kuriuose užsiregistravę dalyviai apgailestavo dėl įvairių aplinkybių negalėję atvykti.
Šeštadienį buvo užregistruotas ir 1000-asis NDRP lankytojas. Ja tapusiai usėniškei Lolitai Venckutei NDRP direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis įteikė kvietimą nemokamai paplaukioti pontoniniu plaustu Nemuno deltos regioninio parko upėmis.

Suvenyrinių inkilėlių prigamino Estera ir Sigitas Žiliai.

Lydėjo ornitologai
Norintieji pamatyti paukščius iš arčiau buvo suskirstyti į grupes po 10. Grupėms vadovavę ornitologai ir ekologai lydėjo į specialiai įrengtas stebėjimų stoteles. Saugomų teritorijų specialistai dalyvius aprūpino žiūronais, žemėlapiais, mokė naudotis monokliais, kuriais galima išvysti net smulkiausias detales, pavyzdžiui, paukščio akių spalvą…
Rusnės saloje stebėti baltakakčių, pilkųjų žąsų būriai, dryžagalvės kryklės, smailiauodegės antys, gervės, antys cyplės, griciukai, gulbės giesmininkės. Labiausiai pasisekė paskutinei grupei, kurią lydėjo ekologė Kristina Keterienė. Šiai stebėtojų grupei pavyko pamatyti dramatišką reginį, kaip jūrinis erelis medžioja žąsis…
Stebėti paukščius padėjo net pati gamta – buvo puiki pavasario diena. Panevėžiečiai sutuoktiniai Zita ir Sigitas atviravo, kad automobiliu važiuodami į Rusnės salą jau matė pulkus paukščių. Panevėžiečiai gamtos entuziastai Rusnės saloje lankėsi pirmą kartą. O kaip žieduojami paukščiai Ventės rage, jie jau yra matę.
Ir poilsiauti, ir meistrauti
Prie NDRP direkcijos įrengta poilsio aikštelė netruko sulaukti mažųjų dėmesio. Kol vieni stebėjo paukščius, kiti prie direkcijos būstinės galėjo meistrauti. Rusnės specialiosios mokyklos darbuotojai mokė, kaip pagaminti paukšteliams inkilą, o NDRP darbuotojos Aurelija ir Jovita – kaip iš ekologiško plastilino pasidaryti velykinių dekoracijų. Rusniškiai Valentina ir Valdas Baužai siūlė skanauti žolelių arbatos, Daiva ir Raimundas Plikšniai – košės.

Vienai grupei vadovavo ekologas Robertas Kubilius.

Pastelinių spalvų inkilėlių siūlė įsigyti šilutiškiai Estera ir Sigitas Žiliai. Pedagogė E. Žiliuvienė atviravo, kad laisvalaikiu mėgsta daryti rankdarbius. Šįkart jai talkino vyras Sigitas.
Didelio susidomėjimo sulaukė Nemuno deltos nacionalinio parko direkcijoje eksponuojama klaipėdiečio gamtos fotografo Juliaus Morkūno darbų paroda. Iš parodos nuotraukų žvelgia kikilis, cyplė, pilkoji žąsis, paprastasis suopis, dagilis, upinė žuvėdra, jūrinis erelis, kiti paukščiai.
Įvairių profesijų gamtos gerbėjai
Į „Paukščių rojų“ atvyko įvairaus amžiaus, profesijų žmonės. Buvusi medikė, garbaus amžiaus šilutiškė ponia Ruzveltienė atviravo sparnuočiais besižavinti nuo pat vaikystės. Ji ir pati yra užauginusi nemažai paukščių. Gyvenanti viename Laisvės alėjos daugiabučio ketvirtame aukšte ji globojanti sparnuočius. Pasakojo, kad vieną sausio sekmadienį mačiusi būrius svilikų: „Gal kokie 80 paukščiukų. Vaizdas buvo puikus. Pabėriau jiems saulėgrąžų. Kai išskleidžia savo uodegėles atrodo, kad išskleidė vėduokles“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite