Patvirtinti susietosios paramos už pienines karves dydžiai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.)  numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d.

Strateginiame plane nustatyta, kad paramos dydžiai diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių  pagal keturias pakopas:

  • 185,12 Eur už karvę bus mokama  už pirmąsias 10 karvių  (imtinai);
  • 238,06 Eur už karvę bus mokama už 11–50-tąją karves (imtinai);
  • 264,54 Eur už karvę bus mokama už 51–150-tąją karves (imtinai) ;
  • 198,26 Eur bus mokama nuo 151 karvės ir daugiau už likusias karves.

Svarbu žinoti, kad už pirmąsias 10 karvių (nesvarbu, koks ūkio dydis) bus mokama pirmoji išmoka – 185,12 Eur. Pavyzdžiui, jeigu pieno gamintojas laiko 12 karvių, tuomet už 10 karvių jis gaus po 185,12 Eur už karvę, o už 2 karves – po 238,06 Eur už karvę.

Parama bus mokama valdos valdytojams, kurie atitiks visus šiuos reikalavimus:

  • kurie 2023 metais pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus. ir šiose paraiškose nurodė, jog prašo skirti susietąją pajamų paramą už pienines karves;
  •  už Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu ir nepertraukiamai išlaikytas valdoje 2023 m. gegužės 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. (imtinai) pienines karves;
  • jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) per paskutinius 18 mėnesių iki 2023 m. balandžio 30 d.

Papildoma išmoka

Svarbu ir tai, kad papildomą 10 Eur išmoką už pieninę karvę, atitinkančią reikalavimus paramai gauti, numatoma skirti, jeigu laikytojo tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Valdos valdytojai ir jų partneriai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo.

Labai svarbu į ŪGR laiku suvesti ne tik pieninių veislių karvių duomenis, tačiau taip pat laiku suvesti ir duomenis apie  pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą), t. y. per 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo sekančios dienos nuo įvykio. Taip pat išlikusi nuostata, kad valdos valdytojai turi laikytis valdymo ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, (GAAB reikalavimai).

Administravimo tvarka išlieka ta pati

VĮ Žemės ūkio duomenų centras teikia duomenis iš registrų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka ūkinių gyvūnų patikras vietoje, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi gautais duomenimis ir atlikusi administracines patikras, apskaičiuos galutines paramos sumas ir perves į valdos valdytojų sąskaitas.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite