Patvirtinti LSA komitetų pirmininkai, įsteigti du nauji komitetai

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) komitetų sąrašą papildė dar du savivaldybėms svarbių sričių komitetai – Regioninės plėtros ir Susisiekimo. Savivaldybių asociacijai priklauso 60 Lietuvos savivaldybių. Po kovo 5 d. savivaldos rinkimų pasikeitė savivaldybių tarybų sudėtis, buvo tiesiogiai išrinkti merai. Tad radosi pokyčių ir LSA veikloje. Rugpjūčio 23 d. posėdyje LSA valdybos nariai patvirtino naujos kadencijos komitetų sąrašą bei jų veiklos kryptis. Valdyba taip pat pritarė naujosioms komitetų vadovų kandidatūroms. Komitetų pirmininkais tapo:

  • Aplinkos apsaugos komiteto – Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas;
  • Būsto ir energetikos komiteto – Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius;
  • Finansų ir ekonomikos komiteto – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas;
  • Savivaldybių administravimo komiteto – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus;
  • Socialinių reikalų komiteto – Plungės rajono meras Audrius Klišonis;
  • Sveikatos reikalų komiteto – Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius;
  • Švietimo ir kultūros komiteto – Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis;
  • Viešųjų pirkimų komiteto – Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška;
  • Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto – Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė;
  • Regioninės plėtros komiteto – Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas;
  • Susisiekimo komiteto – Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

LSA įstatai numato, kad komitetai yra valdybos patariamosios institucijos ir gali būti sudaromi iš savivaldybių tarybos narių, merų arba jų įgaliotų vicemerų, administracijų direktorių, Asociacijos administracijos darbuotojų, taip pat savivaldybių valstybės tarnautojų. LSA komitetų darbas ypač svarbus formuojant savivaldybių pozicijas skirtingų sričių klausimais.

LSA inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite