Jei Lietuvos gyventojų paprašytume išvardyti etnografinius šalies regionus, ar šalia Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kas nors paminėtų ir dar vieną – Paprūsės regioną. Jis – mažai žinomas, retai minimas, nors didžiulis geografiškai ir turtingas ne tik istoriškai.

Įdomią publikaciją apie tai parengė Aldona Jankauskienė, paskelbė  15min.

Paprūsės regionas

Pavadinimas sufleruoja, kad Paprūsė driekiasi palei sieną su Prūsija, per visą ilgį – nuo Vištyčio iki Nemirsetos. Istorikai Paprūsės regionui priskiria Kudirkos Naumiestį, Virbalį, Kybartus, Vilkaviškį, Marijampolę, Šakius, Sudargą, Jurbarką, Skirsnemunę, Tauragę, Batakius, Skaudvilę, Žemaičių Naumiestį, Sartininkus, Vainutą, Kvėdarną, Gardamą, Švėkšną, Šilalę, Veiviržėnus, Vėžaičius, Gargždus, Kretingą.

„Klausimas, kiek toli į gilumą nuo buvusios sienos eina Paprūsės regionas, yra atviras“, – pripažįsta Lietuvos nacionalinio muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis, dirbantis Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje.

2025-ieji paskelbti Paprūsės metais

Kudirkos Naumiestis šiemet yra Mažoji Lietuvos kultūros sostinė, o minint Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų sukaktį, 2025-ieji paskelbti Paprūsės metais. Tai proga visiems atidžiau pažvelgti į šį pasienio regioną, kuriame istorikai išskiria kelias Paprūses: Sūduvos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Artimesnė pažintis su šiuo nei istorikų, nei kitų sričių tyrinėtojų dar neatrastu regionu laukė kovo 13 d. Zanavykų muziejuje rengiamoje konferencijoje „Praeities beieškant: Paprūsės etnografinis, religinis ir kultūrinis paveldas“ bei kovo 14-ąją V. Kudirkos muziejuje vyksiančioje dr. Mindaugo Šinkūno paskaitoje „Lietuviški Prūsijos valdžios įsakai – XVIII amžiaus kasdienybės ir kalbos istoriniai šaltiniai“.

Istoriškai turtingas Kudirkos Naumiestis

O štai atvykus į Kudirkos Naumiestį pamatyti tikrai yra ką. Pirmiausia – V.Kudirkos muziejus, jis pilnas ne tik Tautiškos giesmės autoriaus, bet ir krašto knygnešių ir kitų šviesuolių istorijų.  Be to, muziejus nuo gegužės 1 dienos pakvies į ekskursijas po Kudirkos Naumiestį su įdomiomis Paprūsės miesto istorijomis apie šio krašto savitumą: istorinį, kultūrinį, architektūrinį, kalbinį ir kulinarinį.

Ji darė įtaką ir Paprūsės regiono žmonių kalbai, kurioje iki šiol yra išlikę germanizmų. „Kruopščiai rengiame maršrutą ir renkame istorijas – užrašinėjame gyventojų pasakojimus, jų atmintyje išlikusius aforizmus, įdomias patirtis, kurias davė ir paliko gyvenimas pasienyje“, – pasakojo istorikas A. Kanapkis. Anot jo, apylinkėse dar gyvi pasakojimai apie Prūsiją kaip aukštesnės civilizacijos kraštą, su griežtesne, bet ir geresne tvarka, didesnėmis galimybėmis, gražesniais daiktais. Ji darė įtaką ir Paprūsės regiono žmonių kalbai, kurioje iki šiol yra išlikę germanizmų, ir ne vieno žmogaus pavardė primena apie jo vokišką kilmę.

Dėl artimos kaimynystės su Prūsija, Paprūsės regionas ekonomiškai ir kultūriškai buvo labiau išsivystęs nei kita Lietuvos dalis, čia taikiai sugyveno tiek skirtingomis kalbomis kalbančios, tiek skirtingas religijas išpažįstančios bendruomenės.

O Kudirkos Naumiesčio istorija – tarsi visos Lietuvos istorija, todėl pro miestelį vedantis pažintinis takas dėlioja praeities puslapius. Čia stovi ir paminklas Melno taikai, o nuo jo keliaujant beržų alėja, galima pasiekti tiltą per Širvintos upę. Jis kadaise jungė prūsų ir lietuvių žmonių gyvenimus. Šiuo metu šis tiltas – išorinė Europos Sąjungos siena su Rusijos federacija. Nuo čia pažvelgus į horizontą, pasidaro aišku, kaip arti buvo miestas Širvinta (vok. Schirwindt) – vienintelis neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo.

Kudirkos Naumiestyje iš tolo matomi Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios bokštai. Dabartinį bažnyčios pastatą 1783-1787 m. pastatė čia įsikūrę karmelitų vienuoliai. O kur dar Vinco Kudirkos apdainuotas tiltas per Šešupę, kurį puošia dr. V.Kudirkos bareljefai.

Istorija kuriama ir šiandien, tad Kudirkos Naumiestyje akį patraukia ir primityviojo meno krypčiai priskiriami liaudies skulptoriaus Prano Sederevičiaus „Sederevičiaus arkliai“. Milžiniškose skulptūrose įamžinti Vytautas Didysis, Vincas Kudirka, JAV prezidentas Kennedy, lakūnai Darius ir Girėnas, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti. Miestelyje įsikūręs ir visą bulvių auginimo istoriją nuo senų laikų pristatantis Bulvės muziejus. Tad praeities reliktai persipina kartu su šių laikų aktualijomis.

Jeigu planuojate per atostogas keliauti, būtinai užsukite į Kudirkos Naumiestį.

Pamarys.eu žurnalistai pridurtų – kartu  galima aplankyti ir kitą Paprūsės Naumiestį – Žemaičių Namiestį, Šilutės rajone.