Paskelbti visų brandos egzaminų rezultatai 

Paskelbti likusių valstybinių brandos egzaminų – istorijos, užsienio kalbų (anglų, rusų), informacinių technologijų, fizikos bei chemijos – rezultatai, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Anglų kalbos egzamino rezultatai panašūs į ankstesnių metų

Tradiciškai populiariausią anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16 973 kandidatai (pernai – 17 113). Egzaminą išlaikė 98,2 proc. abiturientų, pernai šis skaičius siekė 98,4 proc. Surinktų taškų vidurkis – 61,7 – šiemet buvo didesnis nei praėjusiais metais (59,4). Šimto balų įvertinimą gavo 638 kandidatai (3,8 proc.), pernai aukščiausią įvertinimą pelnė 2,2 proc. dalyvavusių egzamine.

Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų. Šiemet jo neišlaikė 298 kandidatai arba 1,8 proc. visų, laikiusių egzaminą. Pernai egzamino neišlaikė 1,7 proc., užpernai – 2,1 proc. kandidatų.

Sumažėjo laikančiųjų rusų kalbos egzaminą

Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė kiek mažiau kandidatų – 1 725, kai pernai laikė 1767. Egzaminą išlaikė 99,8 proc. kandidatų, pernai – 99,3 proc. Egzamino taškų vidurkis – 71 (pernai – 67,8). 100 balų įvertinimą pelnė 223 mokiniai (12,9 proc.), pernai tokių buvo 4,2 proc. Rusų kalbos valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų. Šiemet šio egzamino neišlaikė 3 kandidatai arba 0,2 proc. visų, laikiusių egzaminą. Pernai egzamino neišlaikė 0,7 proc., užpernai – 0,5 proc. kandidatų.

Anglų ir rusų užsienio kalbų egzaminus sudarė 4 dalys: klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas. Kiekviena egzamino dalis sudarė ketvirtadalį bendro vertinimo.

Istorijos egzamino tendencijos išlieka panašios

Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 6 953 kandidatai. Egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų. Praėjusias metais egzaminą išlaikė 99,2 proc. mokinių, 2021 m. – 98,7 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 3 kandidatai.

Egzamino rezultatų vidurkis šiemet siekė 43,3 taško, 2022 m. jis buvo 48, o 2021 m. – 49,6 taško.

Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų. Istorijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 164 kandidatai, arba 2,4 proc. visų, laikiusių egzaminą. Pernai egzamino neišlaikė 0,8 proc. užpernai – 1,3 proc. kandidatų.

Pagerėjo IT egzamino rezultatai

Informacijos technologijų valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 2 267 kandidatai (2022 m. – 2 286). Egzaminą išlaikė 90,6 proc. kandidatų, pernai jų buvo mažiau – 85,7 proc. Aukščiausią įvertinimą pelnė 76 laikiusieji (3,4 proc.), praėjusiais metais – 2,6 proc. Egzamino taškų vidurkis šiemet siekė 47,1 taškų (pernai – 43,8 proc.), išlaikymo riba – 20 taškų iš 100.

Šiemet informacijos technologijų egzamino neišlaikė 212 kandidatų arba 9,4 proc. visų laikiusiųjų. Pernai tokių buvo 14,3 proc., užpernai – 8,6 proc.

Išaugo chemijos egzamino populiarumas

Fizikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikyti nusprendė 1 791 kandidatas (praėjusiais metais – 1917). Egzaminą išlaikė 95,1 proc. kandidatų (pernai – 97,1 proc.), o aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo 3,1 proc. kandidatų (praėjusiais metais – 2,7 proc.).

Fizikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekė 48,1 taškus (2022 m. – 47,7; 2021 m. – 47,8). Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų. Šiemet fizikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 87 kandidatai arba 4,9 proc. visų kandidatų (pernai neišlaikė 2,9 proc., užpernai – 3 proc.).

Šiais metais išaugo chemijos valstybinio brandos egzamino populiarumas: jį laikė 1 046 kandidatai. Pernai šį egzaminą laikė 915, o užpernai – 996 abiturientai. Egzaminą išlaikė 96,9 proc. kandidatų, vos kiek daugiau nei pernai ( 96,4 proc.). 100 balų buvo įvertinti 3 kandidatų darbai.

Chemijos egzamino pasiekimų vidurkis šiemet sudarė 50 taškų (pernai – 56, 2021 m. – 51,6). Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų. Chemijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 32 kandidatai arba 3,1 proc. visų kandidatų (2022 m. – 3,6 proc., 2021 m. – 5,4 proc.).

Įvertinimas – rezultatų sistemoje

NŠA primena, kad abiturientai savo rezultatus gali sužinoti prisijungę prie brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos – rezultatai.nsa.smm.lt su mokykloje gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu.

Rezultatus galima sužinoti ir prisijungus per portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Po rezultatų paskelbimo per dvi darbo dienas mokiniai gali pateikti apeliacijas savo mokyklos vadovui. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu. Pakartotinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 17 d.

ELTA primena, kad antradienį buvo paskelbti pirmųjų šešių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (vokiečių ir prancūzų), geografijos bei biologijos – rezultatai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė beveik 17 tūkst. kandidatų, jį išlaikė 92,8 proc., o šimtukus gavo 342 kandidatai, t. y. 2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė virš 14 tūkst. kandidatų, pusantro šimto mažiau nei praėjusiais metais. Egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų (2022 m. – 64,6 proc., 2021 m. – 84,8 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 179 kandidatai, tai sudaro 1,2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų (2022 m. – 0,8 proc.).

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu brandos egzaminu. Ji baigėsi birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. NŠA teigimu, egzaminų sesija vyko pakankamai sklandžiai. Sesijos metu fiksuoti vienetiniai nesklandumai ir bandymai pasinaudoti išmaniaisiais telefonais.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kibernetinis saugumas: kaip atpažinti programišius ir apsaugoti savo nuosavybę?

saugumas

Visame pasaulyje spalį minimo kibernetinio saugumo mėnesio proga, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai atkreipia gyventojų dėmesį į keletą šiuo metu populiarių programišių taktikų ir ragina gyventojus būti budriais. Skambina pažįstamas telefono numeris? Tai dar nieko nereiškia Dalis gyventojų vasaros pabaigoje jau galėjo susidurti su „Google“ darbuotojais apsimetančiais sukčiais. Jie dažniausiai skambino iš lietuviško numerio, kalbėjo rusiškai ir, įvairiais būdais gąsdindami bei skubindami, bandė išvilioti gyventojų asmeninius duomenis. Tam, kad skambutis nesukeltų įtarimo, programišiai naudoja mobiliojo numerio klastojimo (angl. „spoofing“)

Kaip pritaikyti minimalistinį kiemo dizainą lietuviškam klimatui?

Minimalistinis stilius vis labiau populiarėja ne tik interjero, bet ir kiemo dizaino srityje. Šis stilius žavi savo paprastumu, švarumu, tvarka bei funkcionalumu. Tačiau Lietuvoje, kur klimatas yra permainingas, o sezonų kaita kelia specifinius reikalavimus, kuriant minimalistinį kiemą, reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip minimalistinis kiemo aplinkos dizainas gali būti pritaikytas lietuviškam klimatui, kad jis būtų ne tik estetiškas, bet ir praktiškas visais metų laikais. Kas yra minimalistinis kiemo dizainas? Minimalistinis stilius pasižymi paprastumu ir aiškumu, vengiant

Metaliniai laiptai: nuo idėjos aptarimo iki montavimo proceso

Metaliniai laiptai – konstrukcinis elementas, įvairios paskirties patalpose (gyvenamieji namai, biurai, komerciniai ir pramoniniai pastatai ir kita) atliekantys ne tik tiesioginę savo funkciją (tai yra užtikrinantys saugų, patogų užlipimą ir nulipimą), bet ir suteikiantis joms estetiškumo. O įgyvendinus tinkamą dizaino idėją – ir išskirtinumo.   Nepriklausomai nuo to, kaip atrodo ir prie kokio patalpos interjero ar eksterjero yra derinami laiptai, procesas  nuo pastarųjų idėjos iki montavimo – ilgas, sudėtingas, reikalaujantis tiek kūrybiškumo, tiek techninių įgūdžių – savybių, kurias, savaime suprantama, turi

Darbas Norvegijoje nemokantiems kalbos: kodėl verta bendrauti su įdarbinimo agentūromis?

Užsienio kalbų mokėjimas atveria įvairias profesines galimybes net ir gyvenant Lietuvoje, kurioje, atrodytų, turėtų pakakti ir gimtosios kalbos žinių. Tad anglų kalba ar vietinė tos šalies, į kurią vykstama, kalba – neabejotinai svarbus privalumas, kalbant apie darbą užsienyje. Žinoma, toli gražu ne kiekvienas žmogus, dėl įvairių aplinkybių, gali pasigirti mokantis vieną ar kitą kalbą. Atrodytų, jog tokioje situacijoje užsienio darbo rinkos durys yra užvertos arba gauti darbo vietą prilygsta loterijai. Tiesa, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančios įmonės, žinančios realią situaciją, svetur darbo ieškančius,

Taip pat skaitykite