Pasirūpinkime vaikų saugumu!

Primename moksleivių tėveliams, kad žiemos metas – vienas pavojingiausių laikotarpių, kai pasikeitusios eismo sąlygos (tamsu, blogas matomumas) iš visų eismo dalyvių, tiek iš vairuotojų, tiek iš pėsčiųjų, reikalauja ypač būti atidiems ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Statistikos duomenimis, 40 proc. visų žuvusiųjų kelyje yra pėstieji, iš jų 70 proc. žuvo tamsiu paros metu ir dauguma neturėjo atšvaitų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio mėnesį buvo sužeisti 6 vaikai dėl jų neatsargumo, 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 11. Iš viso 2013 m. eismo įvykiuose sužaloti 75 nepilnamečiai, 11 nepilnamečių žuvo. Žiemą įvyksta dvigubai daugiau nelaimingų atsitikimų nei vasarą. Kartu nukenčia ir daugiau vaikų. Dažnai vaikai sužalojami tik todėl, kad automobilių vairuotojai jų nepastebi arba pastebi per vėlai. Padėtį blogina vaikų įsitikinimas, kad jeigu jie mato apšviestą automobilį, tai ir automobilio vairuotojas juos mato. Atvirkščiai – vairuotojas dažnai pastebi vaiką tik paskutinę akimirką.
Pateikiame jums keletą patarimų apie atšvaitus ir apie moksleivių saugumą, apie kurį privalo žinoti tėvai ir perduoti šias žinias savo atžaloms:
1. Atšvaitai yra privalomi. Lietuvoje atšvaitai yra privalomi, juos nešioti įpareigoja įstatymai. Paaiškinkite mokiniui, kad atšvaitas nėra tik žaislas, kurį jis gali nusisegti, jei, tarkim, jam nepatinka spalva, – jį nešioti taip pat svarbu, kaip ir paisyti šviesoforo, pavyzdžiui, neiti per perėją degant raudonai šviesai.
2. Už atšvaitų nenešiojimą yra baudžiama. Už pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą yra skiriamos nuobaudos. Todėl svarbu įsidėmėti: jei jūsų vaikas tamsoje nenešios atšvaito, tai gali paploninti jūsų piniginę.
3. Dviračiais važiuojantys nepilnamečiai turi turėti ir atšvaitus, ir šalmus.
4. Pėstieji be atšvaitų tamsiu paros metu rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau negu pėstieji su atšvaitais. Matematika čia paprasta: 80 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja 22 metrus. Pėsčiąjį be atšvaito vairuotojas pamato iki jo likus maždaug 30 m atstumui, su atšvaitu – likus 120-150 m atstumui. Vidutinis vairuotojo reakcijos laikas – viena sekundė, o kol mašina sureaguoja į stabdžio paspaudimą, praeina dar viena sekundė. Tai reiškia, kad tokiu greičiu važiuojantis automobilis paprasčiausiai nespės sustoti laiku, pamatęs prieš save keliu einantį pėstįjį, ir įvyks nelaimė. Suprantamai paaiškinkite tai savo vaikui.
5. Atšvaitai-juostelės turi būti dėvimi dešinėje pusėje, automobilio žibintų aukštyje. Pritvirtinkite vieną atšvaitą-juostelę vaikui ant rankos ties alkūne, o kitą – kojos blauzdos srityje. Atšvaitai turi būti matomi iš visų pusių. Išmokykite patį vaiką užsidėti atšvaitą, kad jis tai padarytų ir be jūsų pagalbos.
6. Pakabinami atšvaitai turi būti tvirtinami dešinėje pusėje, automobilio žibintų aukštyje. Šie atšvaitai taip pat turi būti matomi iš visų pusių. Atšvaitą, pervertą virvele, segtuku prisekite prie drabužių (pvz., kišenės) dešinėje pusėje, kad jis švytuotų automobilio žibintų aukštyje. Galite juos prisegti ir prie vaiko kuprinės, tačiau būtinai pasirūpinkite, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Esant reikalui, žinokite ir vaikui pasakykite, kad du atšvaitai geriau negu vienas.
7. Svarbu ne tik atšvaitai, bet ir apranga. Pirkdami vaikui striukę, avalynę ar kuprinę atkreipkite dėmesį į tai, kad prekėje būtų šviesą atspindinčių detalių – juostelių ir pan. Šios detalės turėtų būti prisiūtos. Tai padės užtikrinti, kad vaikas kelyje bus matomas iš tolo. Jei oras itin prastas, patartina vaiką rengti šviesiais ar ryškiais drabužiais – tai pagerins matomumą.
8. Tamsiuoju paros metu, esant galimybei, palydėkite mokinį iki bendrojo ugdymo įstaigos. Tokiu būdu užtikrinsite didesnį mokinio saugumą.
Gerbiami tėveliai, tik tinkamai naudojami atšvaitai padės išvengti nelaimių kelyje, o jūsų vaikas bus matomas ir saugesnis tamsiu paros metu bei esant blogoms oro sąlygoms. Eidami pėsčiomis tamsiu paros metu būtinai segėkite atšvaitus patys, taip tapdami puikiu pavyzdžiu vaikams. Pasirūpinkite, jog vaikai atšvaitą nešiotų kasdien. Patikrinkite kas rytą, ar vaikas turi atšvaitus, atkreipkite dėmesį, ar jie prikabinti matomoje vietoje, priminkite, kaip juos reikia nešioti.
Kviečiame visus saugoti save ir kitus, vairuotojams pasirinkti saugų greitį, o pėstiesiems tamsiuoju paros metu visada su savimi turėti atšvaitą.

Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite