Pasienio ruože įkliuvo ketvertas kanapių dūmais besisvaiginusių vyrų

Plaškių pasieniečiai sulaikė ketvertą, įtariama, nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių vyrų, o viename iš automobilių rado kvaišalų.

Vėlyvą sekmadienio vakarą per vaizdo stebėjimo sistemą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių pasienio užkardos pareigūnai pasienio ruože ties Nausėdų kaimu (Pagėgių sav.) stebėjo tris automobilius. Netoli Nemuno kranto šalia automobilių stoviniavo keturi vyriškiai, kurie, panašu, svaiginosi rūkydami narkotines medžiagas.

Pasieniečiai tuoj pat nuvyko į stebėtą vietą. Patikrinus vyrų tapatybes paaiškėjo, kad šventės vakarą taip leido vienas 32-ejų ir trys 31-erių metų vyriškiai. Paklausti, ar nėra vartoję narkotinių medžiagų, visi keturi atsakė neigiamai. Tuomet VSAT pareigūnai patikrino jų automobilius. Apžiūrint vieną iš jų, „Peugeot 307“ atvažiavęs 31-erių metų tauragiškis prisipažino vartojęs kvaišalus ir iš automobilio daiktadėžės pasieniečiams padavė plastikinę dėžutę. Įtariama, kad ten buvo nedidelis kiekis džiovintų kanapių ir jų dalių.

Visi keturi vyrai buvo sulaikyti ir nuvežti į gydymo įstaigą tyrimams. VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokį baudžiamąjį nusižengimą įstatyme numatyta viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas. Po apklausos sulaikytiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite