Paroda „Penkių sąjunga. Spalvotieji“

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaryta paroda „Penkių sąjunga. Spalvotieji“. Tapybos darbų autoriai: Violeta Astrauskienė, Diana Behm, Kamilė Anikanovaitė, Saulius Šedys, Eugenijus Šuldiakovas. Muzikinį foną pianinu kūrė Tatjana Petravičienė.

Iš kairės: muzikinį foną kūrė Tatjana Petravičienė, tapybos darbų autoriai Violeta Astrauskienė, Diana Behm, Eugenijus Šuldiakovas ir Kamilė Anikanovaitė.

Niekas tikriausiai nenustebo išvydę kvietimą į penkių autorių parodą Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Parodos iniciatorius ir organizatorius Eugenijus Šuldiakovas aktyviai sportuoja, tapo, kuria, organizuoja kūrėjų susitikimus su rajono gyventojais bibliotekose ir kultūros įstaigose, mokyklose organizuoja vaikų neformaliojo švietimo užsiėmimus, mokydamas tapybos paslapčių.

Kūrėjų pasaulis

Parodos kuratorius E. Šuldiakovas kalbėjo, kad kiekvienas čia atėjęs žmogus yra  kūrėjas, ar bent kartą yra rankose laikęs teptuką. Eugenijaus žodžiais tariant, kuriantis žmogus yra gražus. Susirinkusieji jam antrino, kad dar ir laimingas.

Muziejaus parodų salėje, trečiajame aukšte, eksponuojami penkių minėtųjų autorių kūriniai traukia akį spalvomis, temų ir atlikimo technikų įvairove. Kalbėdamas apie švėkšniškę Violetą Astrauskienę, parodos organizatorius Eugenijus akcentavo: „Violeta – įvairiapusiška kūrėja, ji tapo, kuria tekstus, riša knygeles, bando prisijaukinti molį, mielai bendrauja su parodų lankytojais ir pati rengia edukacinius užsiėmimus. Tiesiog kultūros nešėja…“

Parodoje savo kūrybos drobių pateikia švėkšniškė Violeta Astrauskienė.

Pati V. Astrauskienė apie savo kūrybą sakė: „Kalbėti apie savo kūrybą sudėtinga, negali būti objektyvus. Tapau seniai, buvo pertrauka, tačiau dabar vėl paėmiau teptuką. Man tai – ir poilsis, ir meditacija. Sumanau paveikslus mintyse, nešioju juos savaitę, mėnesį, o paskui paleidžiu. Taip ir gimsta kūriniai“.

Pristatyme Violeta rašo: „Menas, kurį aš kuriu, – tai šiek tiek filosofinės, iš pasąmonės atplaukusios refleksijos, o kartais ir tikro vaizdo transformacija. Kiekvieną savo kūrinio dalį dažniausiai bandau prakalbinti simbolių kalba, stengdamasi mintį nukreipti į tam tikrą erdvę, laiką ar įvykį. Tapyboje, kaip ir kūrybiniame rašyme, didelį dėmesį skiriu prasmei, minties perdavimui, emocijai, suprasdama, kad kiekviena mano nuotrauka, paveikslas, lipdinys ar tekstas – tai labai gili ir asmeniška kelionė į save. O per savąjį aš – akistata su mane supančiu pasauliu. Niekada nelyginu savęs su kitais, juk kiekvienas mes – vienintelis nepakartojamas. Myliu kiekvieną savo kūrinį, nesvarbu, kas tai – piešinys, nuotrauka ar tekstas, nes į kiekvieną įdedu dalį savęs“.

Diana Behm ir jos paveikslai.

Ne vienam buvo smalsu išgirsti Dianos Behm žodį, nes jos ryškūs ir žaismingi paveikslai iš karto traukė žvilgsnį. Apie save ji papasakojo: „… Mano kūrybos impulsas – žmogus, gamta ir visa tai, su kuo neišvengiamai susiduriu kiekvieną dieną. Atvirumas pasauliui, nuoširdumas – tai natūrali mano būsena, atsiverianti per kūrybą, Tikiu gėriu, kurio pasaulyje liko ne tiek daug. Tą likusį gėrį noriu parodyti aplinkiniams savo darbuose“.

Žvelgdama į Dianos kūrybą, svarsčiau, kad ji būtų puiki vaikiškų knygelių iliustratorė – spalvų žaismas, lengvumas, ryškios atskiros detalės tikrai žavėtų skaitytoją.

Jaunosios kūrėjos

Iš Klaipėdos rajono atvykusi aštuntokė Kamilė Anikanovaitė parodoje eksponuoja sukurtus portretus ir gamtos vaizdelius. Kodėl piešia portretus? „Labai mėgstu matematiką, mėgstu tikslumą ir tvarką. Todėl piešiu portretus. Piešti pradėjau nuo mažų dienų. Piešdavau tai, kas patraukdavo akį, – gėles, paukščius, medžius. Kai prieš keletą metų gavau dovanų geresnių pieštukų, pabandžiau nupiešti portretą iš nuotraukos. Patiko. Dabar norai didesni, noriu tobulėti, išmokti naujos technikos. Mane įkvepia piešiantys dailininkai, aplinka ir gamta“, – atviravo Kamilė.

Po vieną savo tapybos darbelį parodoje eksponuoja Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos ketvirtokės Akvilė Jasinevičiūtė ir Emilija Šiaudvytytė, lankančios Neformaliojo švietimo užsiėmimus, kuriuos mokykloje rengia Eugenijus Šuldiakovas. Abi jaunosios dailininkės sakė, kad piešti joms labai patinka. Norėtų išmokti kuo daugiau šio amato paslapčių.

Susirinkusiųjų akį traukė Sauliaus Šedžio drobės, kuriose vaizduojamas Šilutės kraštas. Prie puikių paveikslų trumpoje anotacijoje apie save Saulius rašo: „Gimiau ir užaugau Šilutėje. 1987 metais baigiau Telšių taikomosios dailės technikumą ir nuo tada tapyba mano gyvenime įgavo nemažą svarbą. Ypač mėgstu tapyti miestą, jo apylinkes, senovinę šio krašto architektūrą. Savo paveiksluose grąžinu į gyvenimą seniai išnykusius arba neatpažįstamai pasikeitusius pastatus, gamtą. Daugelis juose pamato ir savo prisiminimuose išplaukiančius vaizdus. Tai leidžia geriau suprasti, koks unikalus buvo ir tebėra šis kraštas. Drobė, dažai ir teptukas man yra geriausios priemonės tam atskleisti ir parodyti“.

Apie S. Šedžio kūrybą kalbėjęs jo draugas Valdemaras pasakojo, kad parodoje eksponuojami paveikslai nutapyti iš atvirukų – neryškiomis spalvomis, kad atrodytų lyg sendinti.

Bendrame piešinyje savo ženklus palieka Tatjana Petravičienė su anūku.

Bendras paveikslas

Gal tik paveikslų šviesoje mezgasi tiek daug diskusijų ir niekas nesinori skirstytis?.. Prie spalvingų Eugenijaus paveikslų ne vienas norėjo nusifotografuoti ir parsinešti jų skleidžiamos šilumos į namus.

Garavo arbata ir sklido sausainių kvapas. Nešini arbatos puodeliais parodos lankytojai dar ir dar kartą stoviniavo prie labiausiai patikusių paveikslų – tikrai buvo kur akis paganyti. Vakaro pabaigoje daugiausiai visi būrėsi prie baltos drobės, kur visų susirinkusiųjų pastangomis radosi naujas bendras darbas. Eugenijus ragino visus drobėje nupiešti ar nubrėžti bent po vieną akcentą, palikti savo pėdsaką bendros kūrybos  lakšte.

Po to freskų salėje skambėjo Tatjanos Petravičienės pianinu atliekamos jos kūrybos melodijos.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite