Paroda APGIEDOKIME PRŪSIJOS ŽŪTĮ

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės – išskirtinė proga prisiminti tragišką senosios Prūsijos istoriją. Todėl Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus parengė parodą „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Šiandien, spalio 12 d., 17 val. vyks parodos atidarymas Hugo Šojaus muziejuje Šilutėje.

Indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją

Žemėlapis La Prusse : Suivant les Nouvelles Observations de Messrs. de l’Academie Royale des Sciences, etc. Augmentées de Nouveau. A Leide (Leiden) : chez Pierre vander Aa, [1714-1729]. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Parodoje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją, kuris yra išskirtinis. Kartografijoje iki XVIII a. pradžios Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda. 1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika; Jonas Bretkūnas 1579-1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulietinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“, parašyta apie 1765-1775 m., yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg  didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų.XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškais rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai ,Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną ir platindavo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje įsikūrė ,,Lietuvių literatūros draugija“, veikė kitos lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame teologijos fakulteto studentai galėjo pramokti lietuviškai.

Parodoje eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvininkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F.S. Bocko (1782 m.) ir Ch, Hartknocho (1684 m.) leidinių.

Folkloro teatro spektaklis

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas), dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15, minint Žalgirio mūšio 579 metines.

Spektaklyje skamba autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai. Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą, spektaklis įprasmina tautos dvasingumą, kaip amžiną vertybę.

Prūsiški drabužiai

Dalios  Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai byloja apie išskirtinį šios tautos savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Tai lietuvininkių merginų ir moterų rūbai: archajiškoji marginė, atkurta iš K. Hartknochto veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, išskirtiniai: apsiaustas – pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės, pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ (1690 m.).

Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvininkų tradiciniai drabužiai (XVI-XVII a.).

Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiais, kurie išlaikė seniausius  bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir pasižymėjo santūriomis tamsiomis spalvomis tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Raštuoti ir spalvingi lietuvininkių merginų ir moterų drabužiai verti išskirtinio dėmesio, skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė. XVI-XVII a. lietuvininkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės – magierkos) ir kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione.

Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventinis rūbas, kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų. Vienaip buvo rengiamais per vestuves, kitaip einant į svečius ar į bažnyčią.

  • VU Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius ir studentė Severija Marija Banaitytė prūsiškai ir lietuviškai skaito Kristijono Donelaičio „Metų“ poemos pradžią.
  • Žinių radijo laidos PRIE SMETONOS. Kaip skamba prūsų kalba? (2021. 12. 13 ) ištrauka

Parodos rengėjas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Dovilų etninės kultūros centras.

Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas MB Montažo Fėjos. Parodą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skelbiami gydytojų keturių mėnesių darbo grafikai

Praėjusią savaitę gydymo įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo. „Iki šiol dauguma gydymo įstaigų skelbė tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus. Ties tuo mėnesiu eilė tarsi pasibaigdavo, nors iš tikrųjų buvo gerokai ilgesnė. Pratęsdami galimybę

Orai: naktimis beliks 3-5 laipsniai šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie bus orai. Balandžio 22 d., antradienį, naktį temperatūra siekė 7-12 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur smarkūs. Vietomis perkūnija, kai kur kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra bus 20-25, Vakarų Lietuvoje daug kur – 14-19 laipsnių šilumos. Balandžio 23 d., trečiadienį, naktį didesnėje šalies dalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį vietomis rūkas. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų,

Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių, tai kenkia jiems

Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams.  Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?   Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai, kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 20 d. rytą namuose Traksėdžių k., Šilutės sen., rastas vyro, gim. 1961 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 18 d. Juknaičiuose vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1971 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 20 d. naktį Pievų g., Šilutėje, pas vyrą, gim. 2000 m., apžiūros metu rastas užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 19-20 d. įsibrovus į

Taip pat skaitykite