Paroda APGIEDOKIME PRŪSIJOS ŽŪTĮ
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės – išskirtinė proga prisiminti tragišką senosios Prūsijos istoriją. Todėl Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus parengė parodą „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Šiandien, spalio 12 d., 17 val. vyks parodos atidarymas Hugo Šojaus muziejuje Šilutėje.
Indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją

Žemėlapis La Prusse : Suivant les Nouvelles Observations de Messrs. de l’Academie Royale des Sciences, etc. Augmentées de Nouveau. A Leide (Leiden) : chez Pierre vander Aa, [1714-1729]. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Parodoje eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvininkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F.S. Bocko (1782 m.) ir Ch, Hartknocho (1684 m.) leidinių.
Folkloro teatro spektaklis
Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas), dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15, minint Žalgirio mūšio 579 metines.
Spektaklyje skamba autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai. Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą, spektaklis įprasmina tautos dvasingumą, kaip amžiną vertybę.
Prūsiški drabužiai
Dalios Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai byloja apie išskirtinį šios tautos savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Tai lietuvininkių merginų ir moterų rūbai: archajiškoji marginė, atkurta iš K. Hartknochto veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, išskirtiniai: apsiaustas – pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės, pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ (1690 m.).
- Mažosios Lietuvos gyventojos lietuvės. Iš leidinio: Bock, F. S. Versuch einer wirtschaftlichen Naturgeschichte von dem Koenigreich Ost- und Westpreussen. – T. 1. – Dessau, 1782 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvininkų tradiciniai drabužiai (XVI-XVII a.).
Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų drabužiais, kurie išlaikė seniausius bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir pasižymėjo santūriomis tamsiomis spalvomis tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Raštuoti ir spalvingi lietuvininkių merginų ir moterų drabužiai verti išskirtinio dėmesio, skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė. XVI-XVII a. lietuvininkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės – magierkos) ir kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione.
Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventinis rūbas, kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų. Vienaip buvo rengiamais per vestuves, kitaip einant į svečius ar į bažnyčią.
- VU Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius ir studentė Severija Marija Banaitytė prūsiškai ir lietuviškai skaito Kristijono Donelaičio „Metų“ poemos pradžią.
- Žinių radijo laidos PRIE SMETONOS. Kaip skamba prūsų kalba? (2021. 12. 13 ) ištrauka
Parodos rengėjas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Dovilų etninės kultūros centras.
Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas MB Montažo Fėjos. Parodą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.