Pamariškiams nauja pramoga – „pasivaikščiojimas“ vandeniu

Vandens kraštu Šilutė vadinama ne veltui – aktyvaus poilsio mėgėjams čia siūloma įvairiausių pramogų: nuo pasiplaukiojimų laivais ar baidarėmis iki galimybės pažaboti vėją jėgos aitvarais ar burlentėmis. Nuo šiol vandens turizmo mėgėjams Aurelija Jakštaitė su bendraminte Monika Dobrovolskyte siūlo išmėginti Lietuvoje sparčiai populiarėjančias irklentes. Lietuvoje dažniausiai šios vandens transporto priemonės vadinamos supais, dėl angliško sutrumpinimo SUP (stand up paddle), reiškiančio irklavimą atsistojus.

Pasiplaukiojimo dalyviai greitai perprato irklenčių valdymo ypatumus ir pajudėjo numatytu maršrutu.

Minimalus pasirengimas
A. Jakštaitė kartu su M. Dobrovolskyte šią naują pramogą sekmadienį pasiūlė išbandyti Šyšos kaimo kanaluose. Išbandyti naujutėlaičių irklenčių susirinkę svečiai nedrąsiai svarstė, kaip seksis įvaldyti šias neįprastas vandens turizmo priemones. Vieniems rūpėjo, kaip užlipti ant irklentės, nepūkštelėjus į vandenį, o kai kurie net atsarginę aprangą dėl viso ko turėjo…
Iš pirmo žvilgsnio irklentės primena dideles burlentes. Apie turistinę jų paskirtį byloja viršuje pritaisyti tinkleliai bagažui tvirtinti bei nedidelės dėtuvės. Nemaži neslidžios dangos plotai nurodo vietą, kur turi stovėti irkluotojas. Iš tvirto plastiko pagamintos irklentės, skirtingai nei stiklo pluošto gaminiai, atsparesnės kontaktams su įvairiomis kliūtimis bei galimiems pažeidimams.
Saugumo sumetimais gelbėjimosi liemenes užsivilkę svečiai vienas po kito sulipo ant irklenčių ir pradėjo nedidelį apžvalginį žygį kanalu Šyšos pakrantėje esančios sraigtinės siurblinės link. Plačios ir ant vandens labai stabilios irklentės labai greitai pramogautojams suteikė pasitikėjimo ir irklų mostai darėsi vis dažnesni ir drąsesni.
Plaukimas irklente – tai tarsi pasivaikščiojimas vandeniu. Kadangi irkluotojas stovi, jis gali mėgautis besikeičiančiais aplinkiniais tiek horizonto, tiek vandens vaizdais. Ši pramoga nereikalauja ypatingo fizinio pasirengimo ar specialių gamtos sąlygų, todėl nereikia sukti galvos dėl vėjo ar bangavimo stiprumo. Norint mėgautis šia pramoga nereikia ir specialios aprangos – vėsesniu oru užtenka tik pasirūpinti vandeniui nelaidžia avalyne.

Aurelija Jakštaitė svečiams siūlė išbandyti mūsų kraštuose dar naują vandens turizmo priemonę – irklentes.

Sausas užlipai – sausas nulipai
Pirmojo bandomojo plaukimo metu visi 10 dalyvių liko sausi ir patenki nauja pramoga. Po maždaug valandą trukusio plaukimo, irkluotojus šviežia karšio, sterko ir ešerio žuviene pavaišino Bronius Kalvaitis. Pasistiprinę ir įgavę pasitikėjimo savo jėgomis, svečiai čiupo irklus ir distanciją įveikė dar kartą.
„Idėja pasiūlyti mūsų krašte paplaukioti irklentėmis kilo norint pasiūlyti poilsiautojams kažką naujo ir taip papildyti vandens pramogų nišą. Irklentėmis galima plaukioti bet kuriuo metų laikų, svarbu tik, kad būtų vandens. Turbūt patys įsitikinote, kad plaukimo idėja – sausas užlipi ir sausas nulipi.
Planuojama sudaryti įvairių maršrutų, kurie turėtų patikti net išrankiausiems. Irklenčių privalumas, kad jomis galima plaukti praktiškai bet kur, tad poilsiautojams pasiūlysime keliones įvairiausiais kanalais, Krokų lankos ežerą bei įvairias upes. Be plaukiojimų, savo klientams taip pat galėsime pasiūlyti ir maitinimo paslaugas bei maudynes pirtyje“, – pasakojo Aurelija Jakštaitė.
Bendramintės A. Jakštaitė ir M. Dobrovolskyte, sakė ateityje informaciją apie Pamario krašte siūlomas vandens pramogas skleisiančios internetinėje erdvėja, mat dėl informacijos stokos žmonės ne visada žino apie jau siūlomas pramogas. Šiuo metu norintys išmėginti irklentes gali kreiptis tiesiog telefonu 8-688 39 447.
„Vasaros sezonas yra pakankamai trumpas, tad ateityje norėtume išnaudoti ir kitus metų laikus, kai trūksta pramogų. Mūsų krašte itin unikalūs reiškinys – potvynis. Šią gamtos dovaną taip pat mėginsime išnaudoti siūlydami paplaukioti. Irklentėmis plaukioti smagiausia grupėmis, šeimomis. Žmonės tokios pramogos labai suvienija“, – sakė M. Dobrovolskytė.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite