Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje.

Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį.

Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų bažnyčių klebonai, kunigai. Daugiausiai rūpesčių teko Šilutės katalikų bažnyčios klebonui ir dekanui Remigijui Saunoriui, kuris kartu su Šilutės r. savivaldybės vadovais pirmasis pasitiko atvykusį Telšių vyskupą Kęstutį Kėvalą.

Tuo metu konferencijų centre svečiai iš Slovakijos jau giedojo Viešpatį šlovinančias giesmes. Salė buvo pilnutėlė. Ne visos iškilmės čia sutraukia tiek žmonių…

Vyskupo kalba
Padėkojęs Viešpačiui, kad Palaiminimų šeštadienis šįkart subūrė tikinčiuosius Šilutėje, vyskupas palinkėjo atgaivinti širdį, pabūti drauge, pasimelsti, Viešpaties malonėje sustiprėti. „Dėkojam tau, Viešpatie, kad tu mums duodi gyvenimo dovaną, tą artumo ir meilės paguodą. Ir meldžiame: įkvėpk, sustiprink ir vesk mus, juk mes tavo vaikai…“ – visi susirinkusieji kartu su vyskupu tarė bendros maldos žodžius.

Pakvietęs atsisėsti, vyskupas prakalbo: „Kodėl Palaiminimų šeštadienis? Todėl, kad esame kartu, kad susirinkome, kad turime tokį stabtelėjimo, pauzės momentą, tarsi iš naujo išgyvendami Viešpatį, kuris mus myli, kurio rankose mes esame, mūsų likimas yra Viešpaties nuosavybė“.

Iš apaštalo Pauliaus laiško korintiečiams: „Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai. Ir Dievas kai kuriuos paskyrė bažnyčioje, pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to gydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos… Argi visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai? Ar visi turi gydymo dovanų? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškintojai?
Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų!“
Toliau laiške korintiečiams apaštalas Paulius pateikia „Himną meilei“: „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės,– nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji neslegia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“.

Vyskupas priminė, kad šio Palaiminimų šeštadienio tema – „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“. Tai žodžiai iš apaštalo Pauliaus laiško korintiečiams. Kaip tai galima suprasti, ką apaštalas Paulius tuo sako?
Vyskupas tarsi svarstė, kas tos aukštesnės malonės dovanos? Esą tai pirmiausia tikėjimas, viltis, meilė. Tačiau tai tarsi ir daugiau, negu mes žinome. Viltis, kuri mus lydi, turi tą deserto, malonumo dalį, kuri vadinasi dovanos, Dievo kiekvienam iš mūsų skirtos. Apaštalas Paulius laiške korintiečiams sako, kad mes visi esame vieno kūno nariai, esame skirtingi, tačiau įvairių dovanų pilni. Todėl svarbu susirinki kartu, išgyventi bendrystę ir mainytis tomis dovanomis. Kas turi paguodos žodį, kas – vilties įkvėpimo, kas turi išmintį, kas turi žinias. Visi tie dalykai besimainant drauge tampa visų dovana. Kaip ir džiaugsmas – pasidalintas tampa dvigubu. Taigi dvigubėja, iš to palaima kyla, kad mes visi jaučiamės praturtinti.

Vyskupas priminė, kad išties turime vieną kitą dovaną, bet šitų, apie ką Paulius kalba, stokojame: „Ūkiškai tariant, mums jų trūksta. Todėl galėtume sakyti, kad čia kitų bendruomenių, tiktai ne Šilutės bendruomenei tinka. Čia gyvenimas įprastas, čia nieko neįprasto nevyksta. Vis dėlto jūs turite sužadinti širdyje troškimą siekti, sužadinti ilgesį. Kitais žodžiais tariant, ar norite daugiau, negu tai, ką turite?“ Iš salės pasigirdus, kad nori, vyskupas pagyrė – bravo, gera pradžia. Paklausus, ar susirinkusieji patyrė viską, pasiekė viską, atsakymas buvo – ne. Išeitų, visi žino, kad yra aukštesnių malonės dovanų, tą jaučia ir to trokšta, o tą sakyti, anot vyskupo, nuoširdu: „Ilgesys mums sako, kad yra daugiau. Tiktai mums reikia trokšti. Palaiminimų šeštadienis kviečia ir pažadina troškimą siekti aukštesnių malonės dovanų. Ta aukštesnė malonės dovana – mylėti. Turėtume siekti įžvelgti tikrovę giliau negu yra šalia“.

Tiltai sujungia
Dideliu džiaugsmu pavadinęs šį pabuvimą kartu Šilutėje, vyskupas padėkojo bendraminčių komandai iš Slovakijos, atvykusiems dalintis, džiaugtis susitikus. Padėkota Šilutės dekanui kanauninkui Remigijui Saunoriui, kunigams iš Švėkšnos, Rusnės, Žemaičių Naumiesčio, ačiū skirta broliams. „Labai norime šiandien padėkoti rajono merui Vytautui, vicemerui, administracijos direktoriaus pavaduotojui, kurie taip mielai mus čia kvietė, priėmė. Netrukus vyksime pašventinti estakados į Rusnę. Sakau, Dieve mano, kas ta politika, jeigu ne tiltų statyba!..“

Šiuos žodžius palydėjo plojimai ir geros nuotaikos pliūpsnis. O vyskupas priminė, kad tiltai jungia žmones ir skirtingas nuomones. Statyti tiltus yra nuostabu.

Mero žodžiai
Meras V. Laurinaitis priminė tikįs, kad Šilutės, Pamario krašto bendruomenės siekia aukštesnių malonės dovanų. Ir dar vieną gavo ką tik – tai Palaiminimų šeštadienį Šilutėje, jos krašto bendruomenėje: „Džiugu ir malonu būti kartu su jumis. Noriu padėkoti jo ekscelencijai vyskupui, tariu ačiū savo dekanui, Šilutės švento Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonui kanauninkui Remigijui Saunoriui ir komandai už šį susitikimą“.
Dovanų meras įteikė vyskupui bei svečiams iš Slovakijos – knygas su Pamario krašto vaizdais.

Po to, pasitelkus vertėją, prisistatė svečiai: vienas šeimoje augina tris vaikus, kitas – du…
Konferenciją keitė Šlovinimas, pavakare Palaiminimų šeštadienis tęsėsi Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje.

„Pamario“ inf.,Vido Venslovaičio nuotr.