Antradienį Pagėgių savivaldybės Kultūros centro salėje vyko seminaras, įmantriai pavadintas „Inovatyvių reprodukcinių ir veislinio prieauglio auginimo technologijų panaudojimas avininkystėje“. Jį organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institutas ir Pagėgių pasienio veterinarijos postas (poskyris).
Dalyviai sužinojo naudingos informacijos apie avininkystę ir gavo specialius pažymėjimus.

Seminaras apie avininkystę Pagėgiuose sulaukė deramo dėmesio.

Populiariausios – šiurkščiavilnės
Pasak LSMU direktoriaus pavaduotojo Artūro Šiukščiaus, tokie seminarai organizuojami norint skleisti informaciją apie naujausius mokslininkų pasiekimus. „Norėtųsi, kad mūsų instituto ūkyje išbandytos naujovės pasiektų ūkininkus, gyvulių laikytojus ir būtų naudojama gamyboje. Šiandien Pagėgiuose vykstantis seminaras yra 28-as Lietuvoje. Seminarai nemokami, nes finansuojami ES sanglaudos lėšomis, pagal kaimo plėtros priemonę, skirtą informacinei veiklai ir profesiniam mokymui.
Šiandien seminare buvo bendrai aptarta avininkystė ir jos perspektyvos Lietuvoje, reprodukcinio proceso valdymas, avinų spermos ėmimas, vertinimas ir kriokonservavimas, šėrimo normos bei įtakos avių augimui ir reprodukcijai darantys veiksniai. Seminarai sulaukė nemenko dėmesio. Šiandien Pagėgiuose pasidomėti avininkystės naujienomis susirinko per 30 ūkininkų. Viso projekto metu sulaukėme per 600 žemės valdas turinčių klausytojų. Avininkystė Lietuvoje sparčiai populiarėja, tad tokie renginiai yra reikalingi“, – pasakojo A. Šiukščius.
Šiuo metu Lietuvoje užregistruota per 145 tūkst. avių. Ketvirtadalis jų yra Romanovo veislės, trečdalį sudaro Lietuvos juodgalvės. Žemės ūkio kaimo verslo informacijos centro duomenimis, trečios pagal populiarumą yra vietinės šiurkščiavilnės avys. Pasak Gyvulininkystės instituto vyr. mokslo darbuotojos, Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriaus vedėjos Birutės Zapasnikienės, dalis įregistruotų šios rūšies avių nėra grynaveislės.
Nesudėtinga priežiūra
„Grynaveislių šiurkščiavilnių, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, šalyje galima priskaičiuoti viso labo apie 400. Kalba eina apie avis, turinčias kilmės pažymėjimus. Dauguma jų išplatinta iš Gyvulininkystės instituto. Šiuo metu yra kuriama nauja duomenų bazė, kur skaičiai pagal rūšis bus patikslinti. Iš viso saugomų ir grynaveislių avių Lietuvoje viso labo tėra per 8 tūkst.
Avis žmonės renkasi arba norėdami išsaugoti tradicines lietuviškas veisles, arba tikėdamiesi iš jų gauti pelno. Tam tinka mėsingesnių veislių avys. Pagal laikymo tikslus galima rinktis ir melžiamų veislių avis, iš kurių pieno gali būti gaminami sūriai. Populiaru auginti avis ir dėl sodybos estetinio vaizdo. Yra pačių įvairiausių avių veislių – kai kurios jų būna net su 6 ragais, kitos bevilnės ir t. t.“, – pasakojo B. Zapasnikienė.
Anot jos, net įsigijus geros genetinės kilmės avių, siekiant gauti naudos, reikės jas tinkamai prižiūrėti, šerti, sudaryti tinkamas laikymo sąlygas. Lietuvoje daugiausiai avių augina jauni žmonės. Nemažai jų susigundo už šiuos gyvulius mokamomis išmokomis. Jos mokamos už ėriavedes, mėsines bei saugomas retų veislių avis. Sumaniai organizuojant avininkystę, verslą galima pradėti be didelių investicijų. Avys yra kelių produktyvumo krypčių, kadangi iš bet kurios avies galima gauti mėsos, vilnos bei kailių.
Visos avys tinka mėsai. Išmoka mokama net laikantiems vieną gyvūną, o jų turint daugiau išmokos mažėja. Pasak B. Zapasnikienės, dauguma žmonių avis auginti renkasi dėl nedidelių investicijų auginimo pradžioje ir nesudėtingos priežiūros. Avims laikyti nereikia modernaus tvarto – svarbu, kad patalpoje būtų sausa ir nebūtų skersvėjo. Šiuo metu avių augintojai paprastus tvartus renčia net iš šiaudų, juos uždengdami plėvele, o apšiltina tų pačių avių vilnomis.
Malonus hobis
Pasak Gyvulininkystės instituto vyresniojo mokslo darbuotojo habil. dr. Vidmanto Pilecko, Lietuvoje šiuo metu yra populiaru avis kergti, o ne sėklinti. „Seminarų metu žmones informuojame apie sėklinimo būdus naudojant kriokonservuotą šviežią spermą. Sėklinimo būdas finansiškai atsieina pigiau nei atsivežti reproduktorius. Sėklinant galima intensyviau gerinti bandos reprodukcines, mėsines bei pienines sąvybes.
Spermos kriokonservavimas šiuo metu atliekamas tik Lietuvos gyvulininkystės instituto reprodukcijos laboratorijoje. Sėklinant šia sėkla buvo labai geri rezultatai – Biržų rajone esančiame ūkyje buvo gauta per 60 proc. ėringų avių. Siekiame, kad avių apsėklinimo paslaugas kvalifikuotai galėtų teikti ne tik sėklintojai, bet ir mokymus baigę patys ūkininkai“, – sakė V. Pileckas.
Seminaro dalyviai taip pat buvo informuoti, kad avys turi būti paženklintos ir įtrauktos į registrą per 30 d. Iki šiol tai padaryti buvo galima per 6 mėnesius. Ši procedūra privaloma norintiems gauti išmokas. Taip pat privaloma ženklinti gyvulius, kurie išvežami iš ūkio. Nesvarbu, mėsai ar parduodant gyvus. Ženklinti avis gali veterinarijos gydytojai bei specialius kursus išklausę ūkininkai.
Seminare dalyvavusi Laima Aleknavičienė gali pasigirti, kad Pagėgių krašte laiko daugiausiai avių. Vilkyškių seniūnijoje, Keleriškių kaime ji augina beveik 200 Lietuvos juodgalvių. Moteris pasakojo, kad avių auginimas jai yra tarsi hobis. „Kuo hobis didesnis – tuo jis malonesnis. Seminare gavau trūkstamos informacijos, gavau atsakymus į man iškilusius klausimus. Visa tai bandysiu pritaikyti praktikoje. Manau, kad tokio pobūdžio renginiai yra reikalingi, nes reikiamus dalykus galima sužinoti vienoje vietoje“, – šio rašinio autoriui sakė L. Aleknavičienė.

Simonas SKUTULAS