Pagėgiai šurmuliavo „Laiko labirintuose“

Savaitgalį Pagėgiai tradiciškai buvo panirę į „Laiko labirintus“ – vyko kiekvieną rudenį organizuojama krašto šventė. Šiemetinės šventė tema buvo rudens gėrybės ir Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus.

Pagėgių krašto šventės iš kitų miestų švenčių išsiskiria marga šventine eisena miestelio gatvėmis.

 

Sportiškiausias Tarybos narys
Šventė prasidėjo sportiniais renginiais. Prie Pagėgių pagrindinės mokyklos naujai pastatytame sporto aikštyne, varžėsi 10 krepšinio entuziastų komandų Pagėgių savivaldybės mero taurei laimėti. Jaunimo grupėje iki 16 m. nepralenkiama buvo pagėgiškių komanda „Pasmerkti“. Antrą ir trečią vietas pasidalijo komandos „Meškučiai“ iš Natkiškių ir „Nemylimi“ iš Lumpėnų. 16 m. ir vyresniųjų grupėje triumfavo Lumpėnų „Topoliai“, finale įveikę Pagegių „Draugus“. Trečioji vieta atiteko „Abiturientams“ iš Pagėgių.
Bėgimo sporto mėgėjai savo jėgas išbandyti galėjo bėgdami iš Mikytų į Pagėgius. 16-35 m. amžiaus vyrų grupėje greičiausiai iš Mikytų į Pagėgius atskuodė Karolis Gečas, aplenkęs šilutiškį Robertą Petraitį ir trečią vietą užėmusį lumpėniškį Ovidijų Kriaučiūną. Moterų 16-35 m. amžiaus grupėje nepralenkiama buvo Erika Petrikauskaitė. Antrą ir trečiąją vietas pasidalijo Auksė Tvejorinaitė ir Rasa Sabaliauskaitė.
Amžiaus grupėje virš 35 m. prizinį trejetuką sudarė: daugkartinė nugalėtoja Daiva Kaubrienė aplenkusi Ritą Gečienę ir Loretą Gečienę. Tokio pat amžiaus vyrų grupėje pirmąją ir antrąją vietas pasidalijo Eligijus Kriaučiūnas ir Aloyzas Urbikas. Trečias šioje grupėje atbėgo ir sportiškiausio Pagėgių savivaldybės tarybos nario vardą pelnė Edgaras Kuturys.

Donelaitiškos krikštynos Pagėgių stuboje.

„Krištoliniai obuoliai“ – 4 bendruomenių atstovams
Pagėgių krašto šventė oficialiai buvo pradėta šventine eisena miestelio gatvėmis, kurios priešakyje žengė Šilutės vaikų meno mokyklos fanfarinis orkestras ir choreografinė grupė „Pamarys“. Parado dalyvius miestelėnai ir svečiai palydėjo į Pagėgių kultūros namų aikštę, kur stovėjo scena ir prasidėjo šventiniai renginiai.
Tradiciškai buvo apdovanoti gražiausiai besitvarkantys Pagėgių krašto gyventojai. Metų ūkio titulą šiais metais laimėjo ūkininkai Regina ir Algimantas Obrikai. Gražiausios sodybos titulą pelnė Lumpėnuose gyvenantys Irena ir Arvydas Kelneriai. Už gražiausiai tvarkomą daugiabučio teritoriją Pagėgių savivaldybėje apdovanoti Vilniaus g. 8 daugiabučio namo pirmo, antro ir trečio butų gyventojai.
Už geriausiai atspindėtą šventės temą (K. Donelaičio 300 m. sukakčiai) seniūnijų kiemeliuose, Pagėgių savivaldybės mero K. Komskio specialiais „Krištoliniais obuoliais“ buvo apdovanotos Pagėgių, Stoniškių, Natkiškių ir Lumpėnų bendruomenės.
Koncertinėje šventės dalyje renginio žiūrovams šoko ir dainavo įvairūs kolektyvai: Pagėgių kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Marguva“, Šilgalių kaimo folkloro kolektyvas „Kamana“, Pagėgių meno ir sporto mokyklos jaunių choras, Natkiškių kaimo kapela „Vaivorykštė“.
Vakarinėje renginio dalyje koncertavo Stasys Liupkevičius su „Armonika“, grupės „MG International“ bei „POP Ladies“.
Krašto šventę vainikavo UAB „Klaipėdos mėsinės“ dovanoti šventiniai fejerverkai.

Simonas SKUTULAS

Krašto ūkininkai savo rudens gėrybes demonstravo persirengę K. Donelaičio „Metų“ personažais.

Lumpėniškiai savo seniūnijos pavadinimą užrašė , anot jų pačių, ne vokiškai, o prūsiškai.

Šventės proga susirinkusius pasveikino Savivaldybės meras Virgilijus Komskis ir Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis.

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite