Pacientams – nauja paskata mažinti išlaidas vaistams

Nuo kovo 1 d. Lietuvoje įsigalioja naujovės, su kuriomis gali susidurti atėjusieji į vaistinę įsigyti gydytojo skiriamų kompensuojamųjų vaistų. Nuo šiol gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Vaistinės tokiais atvejais bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. Tikimasi, kad įdiegus šią naujovę, remiantis kitų šalių patirtimi, pavyks dar labiau sumažinti vaistų kainas ir padėti pacientams sutaupyti.

Jei pacientas nenorės rinktis pigiausio vaisto, jis galės rinktis kitą vaistą kaip nekompensuojamą ir už jį sumokėti visą kainą.

Siekiant užtikrinti sklandų šios naujovės įgyvendinimą, visą mėnesį šiai tvarkai bus taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu didžiausias dėmesys bus teikiamas pacientų informavimui bei švietimui. Gydytojai ir vaistininkai turės laiko pasiruošti ir įvertinti, kaip tvarka veikia praktikoje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, taip siekiama sumažinti vartotojų išlaidas, skatinti generinių vaistų vartojimą, padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu.

„Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, t. y. išorė. Tad siekiant, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti. Be to, tai seniai daroma užsienio šalyse. Na, o už sutaupytas lėšas galėsime į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti naujų vaistų“, –  pažymėjo ministras.

Jo teigimu, Lietuva ne pirmoji šalis įdiegusi tokią tvarką. Tokia praktika taikoma Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje. Be to, tokia tvarka buvo taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, skatinant aktyvesnį racionalų vaistų vartojimą renkantis generinius vaistus.

Turimi duomenys rodo, kad kaip pirmo paskyrimo vaistai, tai nebūtinai bus tik generiniai, nes skiriamas pigiausias vaistas, o tai priklauso, kuris tiekėjas pasiūlė žemiausią vaisto kainą.

Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, Latvija tokią naujovę įvedė jau 2012 m. Tai jiems padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc. Tai buvo stiprus konkurencijos tarp gamintojų paskatinimas ir, pavyzdžiui, Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos sumažėjo 46 proc.

„Skandinavijos ir kitose šalyse vykdoma dar intensyvesnės konkurencijos skatinimo priemonės. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje yra privaloma „generinė substitucija“, t. y. nepriklausomai kokiu (bendriniu ar konkrečiu) pavadinimu išrašytas vaistas, vaistinė turi išduoti generinį. Suomijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tik vienas iš 10 pacientų atsisako įsigyti pigiausius vaistus, t. y. pacientai gydosi pigiausiais vaistais ir pinigų neišleidžia be reikalo“, – sakė viceministrė K. Garuolienė.

Viceministrės teigimu, generinių vaistų pirkimą skatina ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaistinių tinklas perka vieną pigiausią vaistą, kurį ir parduoda pacientams, o Vokietijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti vieną iš trijų pigiausių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistų. Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti pigiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.

Pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad žyma pirmas paskyrimas bus tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti pigiausią tos grupės vaistą.

„Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su žyma pirmas paskyrimas, pacientui turės parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz. vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti (parduoti) kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis“, – pažymėjo prof. habil. dr. E. Tarasevičius.

SAM inf.


Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite