Oras šils iki 10 laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.

Gruodžio 8 d., pirmadienį, vietomis nedideli krituliai, dieną vyraus lietus. Kai kur rūkas. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Žemiausia temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, aukščiausia dieną – 1-6, pajūryje – iki 8 laipsnių šilumos.

Gruodžio 9 d., antradienį, daug kur protarpiais palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, 7-12 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7, dieną – 5-10 laipsnių šilumos.

Gruodžio 10 d., trečiadienį, daug kur lietus, naktį vyraus nedidelis. Vėjas pietinių krypčių, naktį bus 3-8 m/s, dieną – 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 3-8, dieną – 6-10 laipsnių šilumos.

Vandens temperatūra upėse yra 2-8, ežeruose – 2-7, Kuršių mariose – 2-3, Baltijos jūroje – 5-6 laipsniai šilumos.

Šių metų ruduo

Meteo.lt skelbia, jog šių metų ruduo yra šiltesnis už daugiametį vidurkį. Vidutinė oro temperatūra siekė 8,6 °C, o tai yra lygiai 1 laipsniu šilčiau  nei 1991-2020 m. daugiametė norma (SKN). Šių metų ruduo tapo septintu šilčiausiu kartu su 2000, 2013 ir 2018 m. rudens sezonais.

Visi šių metų rudens mėnesiai buvo su teigiamu oro temperatūros nuokrypiu nuo SKN. Didžiausiu nuokrypiu pasižymėjo rugsėjis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo 2,3 °C aukštesnė už SKN ir kuris tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. Spalio ir lapkričio nuokrypiai nuo SKN buvo mažesni ir atitinkamai siekė 0,1°C ir 0,6 °C.

2025 m. rudens sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 189,7 mm, o tai yra vos 3 % daugiau už rudens SKN (185 mm). Drėgniausias mėnuo buvo spalis, kurio metu iškrito 88,3 mm kritulių (30 % daugiau už SKN), o sausiausias – lapkritis, kurio metu iškrito 42,9 mm kritulių (25 % mažiau už SKN). Rugsėjo kritulių kiekis buvo artimas SKN.

Šių metų rudens sezono Saulės spindėjimo trukmė buvo artima SKN (327 val.) ir siekė 324 val. Visi šių metų mėnesiai Lietuvoje pasižymėjo artima daugiamečiui vidurkiui Saulės spindėjimo trukme. Rugsėjį ji truputį buvo ilgesnė, o spalį ir lapkritį – trumpesnė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite