Orai: vėsios dienos, naktys – su šaltuku

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus.

oraiKovo 26 d, ketvirtadienį, dieną daug kur palis. Vėjas besikeičiančios krypties, 5-10 m/s, kai kur iki 13 m/s. Temperatūra bus 7-12, pajūryje – apie 5 laipsnius šilumos.

Kovo 27 d., penktadienį, naktį pietrytiniuose rajonuose lietus, vyraus nedidelis. Vėjas naktį silpnas, dieną vakarinių krypčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną – 9-14, pajūryje – 5-8 laipsniai šilumos.

Kovo 28 d., šeštadienį, be kritulių. Vėjas vakarinių krypčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną – 9-14, pajūryje – 6-8 laipsniai šilumos.

Kovo 29 d., sekmadienį, žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną – 10-15, pajūryje – 6-9 laipsniai šilumos.

Remiantis dabartiniais skaičiavimais, naujos savaitės pirmoje pusėje gali atšalti, daug kur bus kritulių.

Kovo 25 d. šalyje vis dar slūgo vandens lygis, vietomis iki 45 cm per parą. Vandens lygio kritimas numatomas ir toliau.

Vandens temperatūra upėse yra 2-8 laipsniai šilumos.

Kuršių mariose dreifuoja ledai.

Gandrų sugrįžimo diena

Meteo.lt priminė, jog kovo 25-oji yra gandrų sugrįžimo diena.

Žuvinto biosferos rezervato duomenys rodo, kad 1966-1985 m. vidutinė gandrų parskridimo į Žuvintą data buvo kovo 27-oji. Šiais laikais šie pavasario šaukliai ir laimės nešėjai dažniausiai parskrenda anksčiau. Per pastaruosius keletą metų pirmieji gandrai sugrįžta maždaug kovo pirmoje pusėje. Šiemet pirmieji parskrido kartu su rekordine šiluma apie kovo 12-14 d. ar netgi šiek tiek anksčiau.

Nors tikrai ne visi grįžta vienu metu, bet daugelis laikosi skrydžio „grafikų“. Anksčiausiai Žuvinte gandrai yra pastebėti 1997 m. kovo 4 d., o vėliausiai – 1996 m. balandžio 3 d. (pastaba: 1995-1996 m. žiema buvo labai šalta ir ilga, šaltas pasitaikė ir kovas).

Seniau apie gandrus buvo sakoma, kad pirmąkart pamačius gandrą, būtina pamaišyti javus aruode – pasėti jie geriau augs. Gerą derlių žada pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai. Jeigu pamatytas pirmasis gandras švarus – bus giedra, jei nešvarus – bus lietaus. Jeigu gandras stovi ant vienos kojos – lauk orų atvėsimo. Ir nors šiais laikais senolių „prognozėmis“ niekas netiki, tačiau pagarba ir išskirtinis dėmesys šiam paukščiui nedingsta net ir šiandien.

Jau dabar galima tvirtai teigti, kad šių metų kovas – labai šiltas, itin sausas ir saulėtas. Šiuo metu skaičiuojama, jog balandis bus bent truputį šiltesnis ir sausesnis nei vidutiniškai būdavo 1991-2020 m. laikotarpiu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite