Odontologijos kabinetai galės veikti, kai bus pasiruošę

Nuo gegužės 18 d. leista teikti tas odontologijos paslaugas, kurios, paskelbus karantiną, buvo draudžiamos. Visos įstaigos, prieš atsidarydamos, turi numatyti viską, kas būtina, norint užtikrinti ir pacientų, ir personalo saugumą.

Tokia tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimuose.

Poliklinikos, privatūs kabinetai, teikiantys odontologijos paslaugas (operacijų vadovo sprendimą rasite čia) 

Visos poliklinikos ir visi privatūs kabinetai planinį darbą gali atnaujinti nuo gegužės 18 d., tačiau pirmiausia, konsultuodamiesi su infekcijų kontrolės arba Higienos instituto (HI) specialistais, turi parengti ir patvirtinti paslaugų atnaujinimo planą, kurį privalo pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Kiekviena poliklinika savo plane turi pagal savo infrastruktūrą apskaičiuoti maksimalų galimą priimti pacientų skaičių per dieną, konsultacijoms ir procedūroms reikalingų kabinetų skaičių, numatyti jų užimtumo ir dezinfekcijos tvarką. Taip pat plane turi būti numatyti detalūs įstaigos ir personalo veiksmai, jei gydymo įstaigoje būtų identifikuotas koronoviruso infekcijos atvejis.

Numatoma, kad gydymo paslaugas turi teikti minimalus, būtinas paslaugai suteikti specialistų skaičius. Keliose gydymo įstaigose dirbantis medikas, vengiant kryžminės taršos, visur, kur turi tiesioginį kontaktą, dirba ciklais. Svarbu ir tai, kad patikslinta, kas laikoma darbu ciklais, t. y. nepertraukiamas nustatytų mėnesio valandų skaičiaus darbas vienoje įstaigoje. Taip pat darbuotojai privalo naudoti asmeninės apsaugos priemones, atsižvelgiant į saugumo lygius.

Ligoninės, teikiančios odontologijos paslaugas (operacijų vadovo sprendimą rasite čia) 

Ligoninės, teikiančios odontologijos paslaugas, galės pradėti dirbti tik susiderinusios planą su įstaigos infekcijų kontrolės specialistu, o kur jo nėra – konsultuojantis su HI, taip pat koronavirusinės infekcijos klasteriui priklausančios ligoninės planą turės derins COVID-19 paslaugų teikimą organizuojančia regiono įstaiga. Suderintą planą turės patvirtinti įstaigos vadovas ir tuomet jį pateikti NVSC specialistams.

Plane turi būti apibrėžta tvarka, kaip teikti paslaugas didelės ir mažos rizikos grupėms priskiriamiems pacientams, kaip atskirti karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautų srautus, numatyta, kaip valdyti srautus, kad būtų maksimaliai sumažinta pacientų tarpusavio kontakto galimybė.

Be to, plane turi būti įtvirtinta ir personalo darbo organizavimo tvarka. Numatyta, kad siekiant užtikrinti tinkamą infekcijų kontrolės laikymąsi, personalo pamainos turėtų būti suformuojamos taip, kad atskiroms pacientų grupėms paslaugas teiktų tik tos pačios personalo komandos, o pačių skirtingų komandų darbuotojų tarpusavio kontaktas būtų griežtai ribojimas.

Taip pat turi būti atsisakoma visų nebūtinų tiesioginių, t. y. kontaktinių, konsultacijų, bendrų vizitavimų ir kitų susibūrimų.

Plane turėtų būti nustatytos priemonės, kaip bus elgiamasi, jei plis virusas įstaigose, kai darbuotojai dirba keliose darbo vietose, t. y. darbo vietų deklaravimas, darbo organizavimas ciklais ir kita. Taip pat turi būti numatyta, kaip apsaugos priemonės pagal saugumo lygius bus skiriamos darbuotojams ir pacientams.

Visuomenės informavimo grupės informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite