Nutolo galimybė muziejui įsigyti M. Jankaus sodybą

Bitėnuose įsikūrusio M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė neslepia apmaudo dėl nutrūkusio Mažosios Lietuvos patriarcho tikrosios sodybos dalies pirkimo sandorio. Iki pirkimo likus porai savaičių, beveik pusantrų metų trukusias derybas ir žodinį susitarimą nutraukė jos savininkas Tomas Valutis. Anot jo, jis laiku nebuvo informuotas apie galutinį prašomos kainos patvirtinimą ir apsisprendimą pirkti iš jo sodybą.

1 ha ploto M. Jankaus sodybą su pastatais buvo sulygta pirkti už 140 tūkst. Lt.

Nutraukė sandorį
Šiuo metu M. Jankaus muziejus yra įsikūręs buvusiose M. Jankaus spaustuvės patalpose. Minėtasis pastatas buvo pastatytas greta tikrosios Mažosios Lietuvos patriarcho sodybos, kad spaudos mašinų garsas netrikdytų šeimos ramybės. M. Jankaus šeima į spaustuvės patalpas gyventi persikraustė po Pirmojo pasaulinio karo, jam grįžus iš tremties, mat tuo laikotarpiu spaudos leidimas buvo nutrūkęs, o šeimos namas – nudegęs.
Nors spaustuvės pastatas yra taip pat istoriškai vertingas, jis neprilygsta tikrajai M. Jankaus sodybai. Pasak M. Jankaus muziejaus direktorės L. Burzdžiuvienės, labai svarbus metas buvo tada, kai T. Valutis pateikė komercinį pasiūlymą tikrajai Mažosios Lietuvos patriarcho sodybai įsigyti. Muziejaus direktorė dėjo daug pastangų, kad šiam pirkimui pritartų Pagėgių savivaldybės taryba. Ji rašė motyvacinius laiškus, dalijosi vizijomis apie sodyboje galimą plėtoti muziejinę veiklą.
Šioje, beveik pusantrų metų laiko trukusioje istorijoje, lūžis įvyko iki pirkimo patvirtinimo pas notarą likus dviem savaitėms.
Su T. Valučiu susisiekusi Pagėgių savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Laimutė Šegždienė apstulbo išgirdusi, kai sodybos savininkas pareiškė sodybos nebeparduosiąs…
Sudarant sandorį su valstybine įstaiga pirkimui buvo paruošta daugybė oficialių dokumentų, tam savo posėdyje pritarė Pagėgių savivaldybės taryba.
„Savaime suprantama, kai nekilnojamojo turto pirkimo sandorį tvirtina fiziniai asmenys, jie savo susitarimą įtvirtina rankpinigiais, todėl prieš keisdami nuomonę pagalvoja apie finansinę atsakomybę. Čia kalba eina ne vien apie sandorį su valstybine institucija, bet ir apie istorinės sodybos pirkimą. Akademinėje visuomenėje gali kilti įvairiausių kalbų dėl neįvykusio sandorio. Mes matėme išties dideles perspektyvas, sujungus dabartinę ir perkamą sodybas, todėl labai gaila ir liudna, kad sandoris neįvyko“, – apmaudo neslėpė L. Burzdžiuvienė.

Apie vasaros plenerus L. Burzdžiuvienei primena ant daržinės kabantys kai kurie dailininkų darbai.

Naudojo kaip savo
Tikroji M. Jankaus sodyba užima 1 hektaro plotą. Jame yra gyvenamasis namas, kuriame gyveno M. Jankaus sūnus, daržinė, vasarnamis, tvenkinys. Visa tai komerciniame pasiūlyme buvo įvertinta 140 tūkst. Lt. L. Burzdžiuvienė pastebėjo, kad visą laiką, kol vyko parengiamieji pirkimo darbai, T. Valutis geranoriškai leido naudotis sodybos pastatais.
Abejonių dėl būsimo sandorio nebuvo, tad muziejaus darbuotojai sodybą prižiūrėjo kaip savo, tvarkė aplinką, pastatus, surengė čia ne vieną renginį. Su būsima sodyba buvo siejami ir planai čia organizuoti įvairią edukacinę veiklą, net kai kurie planai jau buvo parengti. M. Jankaus muziejaus direktorė po neįvykusio sandorio buvo susisiekusi su T. Valučiu ir teiravosi apie galimybę įsigyti sodybą.
Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvytienė sakė, kad buvo įdėta nemažai pastangų, kad dabartinė M. Jankaus muziejaus sodyba būtų sujungta su perkamu sklypu. Pirkėjo apsisprendimą nutraukti sandorį ji pavadino tiesiog neetišku.
„Mano žiniomis, T. Valučiui už M. Jankaus sodybą naujasis pirkėjas pasiūlė 180 tūkst. Lt. Sunku pasakyti, ar tai nėra išgalvotas pirkėjas ir noras iš Savivaldybės sulaukti finansiškai palankesnio pasiūlymo. Manau, kad ir naujasis savininkas neparduotų sodybos už mažesnę nei pirko sumą. Ar ateityje savivaldybė iš naujojo savininko mėgins įsigyti sodybą, negaliu pasakyti. Padidėjus jos kainai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų pirkiniui bei sutvarkymui“, – situaciją komentavo D. Butvydienė.
Kurioziška situacija
Susisiekus su T. Valučiu paaiškėjo, kad pirkimas neįvyko tik dėl menko kuriozo. Artėjant metui pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tikrojoje M. Jankaus sodyboje apsilankė Pagėgių savivaldybės administracijos atstovai, kai kurie Tarybos nariai. T. Valutis prisiminė, kad vizito metu keli asmenys bandė derėtis dėl sodybos kainos, norėdami ją sumažinti. Derybos buvo pratestos Pagėgių savivaldybėje, o po jų T. Valutis pusantro mėnesio nesulaukė jokių žinių, ar už jo prašomus 140 tūkst. Lt bus perkamas objektas.
Iš Pagėgių savivaldybės nesulaukęs jokio atsako, T. Valutis atnaujino sodybos skelbimuas apie parduodamą sodybą ir netikėtai sulaukė kito kliento. Užsienyje dirbantis asmuo už tikrąją M. Jankaus sodybą jam pasiūlė 180 tūkst. Lt. Savininkas finansiškai patrauklesnio pasiūlymo neatsisakė, juolab, kad naujasis klientas ilgai nelaukdamas sumokėjo 10 proc. sodybos vertės užstatą. T. Valutis sakė, kad šiuo metu sodybos pardavimas dėl naujojo kliento finansinių sunkumų yra laikinai sustojęs.
„Su Pagėgių savivaldybe pardavimo sandoriaus specialiai nenutraukiau, sodybą už sutartą sumą tikrai būčiau pardavęs, jei tik laiku būčiau buvęs informuotas, kad mano prašoma kaina juos tenkina. Pusantro mėnesio tylos mane privertė susimastyti, gal jų netenkina tokia suma. Labai vertinu M. Jankaus muziejaus direktorės įdėtas pastangas. Tikrai iniciatyvi moteris, kuri tam skyrė daug laiko ir jėgų. Gaila, kad dėl nesusikalbėjimo nutiko tokia kurioziška situacija. Jeigu neturėčiau dabartinio pirkėjo, manau, atnaujinčiau derybas su Savivaldybe, nes muziejui ši istorinė sodyba yra labai svarbi“, – rašinio autoriui kalbėjo T. Valutis.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite