Jeigu užsiimdami mėgstama veikla pamąstote, kad norėtumėte turėti galimybę jai skirti daugiau laiko ir iš jos užsidirbti, galbūt laikas pasvarstyti, kaip šį pomėgį paversti nuosavu verslu. Apie penkis svarbiausius žingsnius, kaip tai padaryti, pasakoja „Luminor“ banko Smulkaus verslo plėtros skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė (foto).

Nesvarbu, ar siuvate, mezgate, kuriate papuošalus ar namų aksesuarus, mokate gaminti užkandžius ar gėrimus, o gal kaip tik gebate kurti vertingus skaitmeninius produktus – daugelį tokių ar panašių pomėgių galima paversti asmeniniu verslu. Tačiau tam, kad verslas klostytųsi sklandžiau, verta pasiruošti iš anksto.

„Dalis šių žingsnių persidengs, atlikus vieną reikės grįžti prie ankstesnio ir pakeisti nusimatytą strategiją. Visa tai – normali nuosavo verslo kūrimo dalis. Svarbiausia – neišsigąsti laukiančio darbo gausos bei pasiruošti įdomiems iššūkiams“, – drąsina D. Kačanauskaitė.

Pabandykite parduoti

Pirmas ir labai svarbus žingsnis materializuojant jūsų pomėgį yra bandymas parduoti, tai ką kuriate – nesvarbu ar tai būtų prekė, ar paslauga.

„Pabandykite savo paslaugą ar prekę siūlyti keliose jums prieinamose platformose, sekite tendencijas, bandykite suprasti, kada ir kodėl klientai jumis susidomėjo. Atlikę šį pirmą žingsnį ir pasimatavę savo idėjos paklausą, surinksite daug naudingos informacijos ir suprasite tiek jos trūkumus, tiek konkurencinius pranašumus“, – pataria D. Kačanauskaitė.

Ištirkite rinką ir susiraskite savo nišą

Kitas svarbus žingsnis – suprasti, kas gali būti jūsų potencialūs klientai, ko jiems reikia ar trūksta bei kaip jūsų kuriamas produktas gali tuos poreikius patenkinti. Tam, pataria ekspertė, reikia susirinkti daug ir įvairios informacijos.

Pirmiausia, paanalizuokite konkurentus – peržiūrėkite iš pomėgio asmeninį verslą jau sukūrusių žmonių socialinių tinklų paskyras, el. parduotuves, tinklalapius ir pan. Užduokite sau klausimus – ką jie parduoda ir kaip? Kokias produktų savybes pabrėžia? Kodėl? Kokius atsiliepimus palieka klientai – kuo jie džiaugiasi, ko jiems trūksta?

Produktų naujovės dažnai atsiranda Vakarų valstybėse, todėl paanalizuokite ir užsienyje vyraujančias madas – „Etsy“ parduotuves, užsienio šalių Google paieškos tendencijas, tokius forumus kaip „Reddit“ ir pan.

„Nepamirškite ir asmeninio bendravimo svarbos. Kartais užtenka pabendrauti su žmonėmis „Facebook“ grupėse ar gyvose mugėse, kad suprastumėte, ką įdomaus ar naudingo galite jiems pasiūlyti“, – sako D. Kačanauskaitė.

Parenkite savo verslo planą

Išsamaus verslo plano rengimas turėtų jus lydėti nuo pat pradžių. Šiame laisvos formos dokumente ar užrašuose turėtų būti santrauka, kurioje išdėstyta jūsų verslo esmė ir atsakoma į klausimą, kodėl jūsų paslauga ar prekė turi būti reikalinga potencialiems klientams.

„Plane taip pat turėtų būti apgalvotas verslo modelis, tiekėjai, jums reikiamos kompetencijos ir kas jas išpildys. Pagalvokite, kokių kompetencijų turite artimųjų rate, su kuo galite pasitarti, iš ko galite pasimokyti. Mano patirtis rodo, kad smulkaus verslo atstovai yra linkę dalintis patirtimi ir padėti vieni kitiems sprendžiant įvairius iššūkius“, – sako ekspertė.

Norint savo pomėgį paversti klestinčiu verslu, taip pat labai svarbu susikurti rinkodaros ir pardavimo strategiją, nors pradedantiesiems jos gali kelti baimę ar nerimą.

„Tačiau nereikėtų nuogąstauti – net ir paprastas planas yra kur kas geriau nei padriki veiksmai. Pradėti siūlyčiau nuo tvarkingos, jūsų verslo tapatybę atspindinčios ir reguliariai nauju turiniu atnaujinamos socialinių tinklų paskyros. Dažniausiai soc. tinkluose jau įdiegti ir el. prekybos funkcionalumai, tad, priklausomai nuo jūsų verslo poreikių, gali būti apsieinama ir be dedikuotos el. parduotuvės“, – sako D. Kačanauskaitė.

Vėliau, siekiant auginti verslą, patariama apgalvoti veiklos diversifikavimo galimybes ir skirtingas pardavimų kanalų opcijas. Jų vertę, anot D. Kačanauskaitės, padės suprasti kaštų ir pajamų analizė –suprasti, kiek investuotas laikas ir pinigai jums atneš grąžos, yra labai svarbu.

„Galiausiai, nepamirškite, kad verslo planas yra dinamiškas, todėl jį reikia reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti, prisitaikant prie rinkos ar verslo strategijos pokyčių. Šio dokumento neretai prašo potencialūs investuotojai, jis reikalingas ir verslo pradžios finansavimui gauti. Tokiu atveju, žinoma, bus svarbi ir jo forma – planas sąsiuvinyje netiks“, – sako „Luminor“ banko ekspertė.

Suplanuokite, kokių išlaidų jums prireiks

Kitas svarbus žingsnis – įvertinti, kokių išlaidų teks patirti, norint savo pomėgį kilstelėti į nuosavo verslo lygmenį.

„Pradėkite nuo išsamaus biudžeto susidarymo – į jį turėtų būti įtrauktos visos pradinės išlaidos, įskaitant susijusias su verslo įforminimu. Taip pat lėšos, kurių prireiks pradiniam inventoriui, bent minimaliai rinkodarai ir kt. Visa tai ir bus suma, reikalinga verslo pradžiai. Tiesa, tai, kaip ir namo statybose, prie jos būtina pridėti bent 10–20 proc. neplanuotoms išlaidoms, priklausomai nuo jūsų veiklos sudėtingumo ir pradinių investicijų“, – sako „Luminor“ ekspertė.

Neturintiems pakankamai lėšų verslo pradžiai, finansų ekspertė rekomenduoja pradėti nuo kasdienio taupymo ir pabandyti pasinaudoti valstybės įsteigtos verslo finansavimo įstaigos INVEGA priemonėmis verslui. Kitas būdas – ieškoti investuotojų ar partnerių, kurie galėtų finansiškai prisidėti prie idėjos įgyvendinimo. Viena iš galimybių – kreiptis į „Versli Lietuva“.

„Jeigu jūsų verslo plano finansinė dalis logiška, objektyvi, racionali ir jūs ja tikite, nebijokite pasiskolinti kiek brangesnėmis sąlygomis. Jau po pirmųjų pilnų finansinių metų jūs galėsite kreiptis į didžiuosius šalies bankus dėl paskolos refinansavimo patrauklesnėmis sąlygomis“, – pataria „Luminor“ banko ekspertė.

Į anksčiau minėtą verslo planą taip pat reikės įtraukti ne tik pradinių išlaidų sąmatą, bet ir ateities finansų prognozes. D. Kačanauskaitė pataria šią dalį interpretuoti panašiai kaip savo asmeninius finansinius tikslus.

„Kai mes norime sutaupyti X sumą, daugelis žinome ką daryti. Taip ir versle – kai norime užsidirbti X sumą, irgi turime pagalvoti ką ir kaip galime bandyti daryti jos siekdami. Šioje dalyje pajamos ir kaštai yra neatsiejama dalis. Nepamirškite, kad kaštai auga kartu su pajamomis. Kai jūsų pardavimai augs, atsiras daugiau erdvės sutaupyti, nes dėl didėjančių pardavimų tiekėjai taps lankstesni, o jūs būsite drąsesni ir stipresni derybose“, – pažymi ekspertė.

Norint veiksmingai valdyti finansus, būtina turėti atskirą banko sąskaitą, skirtą tik jūsų verslui. Ji daugeliu atvejų ne tik yra privaloma, bet ir padės supaprastinti buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių rengimą ir pinigų srautų valdymą, teigia D. Kačanauskaitė.

Nuspręskite, kokia forma įteisinsite veiklą

Iš anksto apsvarstyti, kokia forma įteisinsite savo veiklą, verta dėl to, kad tai turės įtakos ne tik verslo finansams, bet ir detaliam verslo planui.

Atsižvelgiant į planuojamos veiklos apimtis, pobūdį, tikslą bei kitus svarbius kriterijus, Lietuvoje verslą galima vykdyti pasirinkus individualią veiklą arba įsteigus juridinį asmenį. Tačiau savo pomėgį verslu paverčiantys žmonės dažniausiai, bent iš pradžių, renkasi individualią veiklą.

„Individuali veikla – tai fizinio asmens vykdoma savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, siekianti pelno. Tai lengviausias ir išties labai populiarus būdas fiziniams asmenims dirbti savarankiškai, nesteigiant įmonės ar kito juridinio asmens. Lietuvoje šiuo metu galima rinktis dviejų tipų individualią veiklą – individualią veiklą pagal pažymą arba verslo liudijimą“, – pasakoja D. Kačanauskaitė.

Individuali veikla pagal pažymą labiausiai tinka mažai rizikingam smulkiam verslui, kuriam nereikia didelio pradinio kapitalo. O štai verslo liudijimas patvirtina, kad žmogus tam tikrą laiką gali verstis liudijime nurodyta veikla. Jie yra išduodami tik kai kurioms veikloms – jei verslo liudijimas jūsų planuojamai veiklai nėra suteikiamas, teks išsiimti individualios veiklos pažymą irgi tam skirtai veiklai.

„Skatinu pasidomėti ir kitomis verslo įteisinimo formomis, tokiomis kaip individuali įmonė ar mažoji bendrija. Galbūt jos jums bus tinkamesnės arba apie jas žinoti pravers vėliau, verslui jau užaugus. Iškilus klausimams, kokius ir kokio dydžio mokesčius reikės mokėti, rekomenduoju kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistus“, – patarimu dalijasi ekspertė.

Agnė Mažeikytė-Šmeliova
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė