Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.

Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.

Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.

Universitetuose brangiausiai kainuoja pilotų rengimas – nuo naujų mokslo metų šioms studijoms ketinama skirti 13418 eurų, kolegijose daugiausia lėšų skiriama muzikos studijoms – 5223 eurai per metus. Mažiausiai valstybei kainuoja socialinių mokslų studijos: nuo naujų mokslo metų joms bus skiriama 1466 eurai per metus universitetuose, 1283 eurai kolegijose.

Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, studijų krepšelio didėjimo nebuvo nuo 2009 m. Didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai, kuriems ilgus metus nebuvo skiriama papildomų lėšų. Tik nuo praėjusių metų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti papildomai skirta papildomai 23,1 mln. eurų, tai didina ir studijų krepšelį.  

Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose studijų kainą padengia valstybė, valstybės nefinansuojamose vietose – patys studijuojantieji. Valstybės nefinansuojamų studijų kainas nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Šiuo metu jau studijuojantiems mokantiems už mokslą studentams jų priėmimo metu nustatytos studijų sutarties sąlygos, tarp jų ir studijų kaina, gali būti keičiamos tik šalims susitarus ir tiktai tokiu atveju, jei tai buvo numatyta studijų sutartyje: pvz., studijų kainos indeksavimo, didinimo ar pan. atvejai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite