Nuo lapkričio 15 d. įsigalioja draudimas tręšti mėšlu ir srutomis

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu: nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d. 

Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus.

Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu (nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d.) išskyrus šiuos atvejus:

nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos;

nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga, kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.

Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ar srutų. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti. Tirštasis mėšlas draudžiamuoju laikotarpiu gali būti laikomas tik rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai.

Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir didesniame plote, duomenys apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą, srutas turi būti įvedami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje ne rečiau kaip kartą per metus – iki gruodžio 10 d. Tręšimo planas anksčiau buvo privalomas net ir mažesniems ūkiams. Dabar, jei per kalendorinius metus tręšiama daugiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis (kartu su mėšlu, srutomis, tik mėšlu, tik srutomis ar jų mišiniu) ir bendras azoto kiekis (kg/ha) viršija nustatytas maksimaliąsias normas pagal augalų poreikius, būtina parengti tręšimo planą.

Tręšimas mėšlu ir srutomis: pasikeitę atstumai nuo melioracijos griovių

Iki rugpjūčio 1 d. buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 metrus nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 1 metrą nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra mažesnis kaip 3 km.

Atnaujinti reikalavimai dėl tirštojo mėšlo kaupimo

Iki rugpjūčio 1 d. tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sutartinių gyvulių (SG).

Dabar mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto galima kaupti mėšlą, laikant 1–100 SG.

Iki rugpjūčio 1 d. mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, kai naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.

Tirštojo mėšlo laikymas laukuose

Anksčiau mėšlą laukuose buvo galima laikyti lauko rietuvėse, kurios turėjo būti įrengtos ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų pastatų, o mėšlo laikymo laikotarpis buvo nustatytas iki 8 mėnesių.

Pagal naujausius reikalavimus atstumai nuo gyvenamųjų pastatų padidinti iki 150 m, o mėšlo laikymo laikotarpis prailgintas iki 24 mėnesių.

Atsakomybė

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.

Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1 100 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite