Norite būti sveiki – rinkitės sveikatai palankesnius maisto produktus su simboliu „Rakto skylutė“

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsakymu patvirtino maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus. Įvedama pirmoji Lietuvoje valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema. Maisto gamintojai, gaminantys įsakyme nurodytus kriterijus atitinkančius produktus, galės savanoriškai ir nemokamai paženklinti juos simboliu „Rakto skylutė“. Įsakymas parengtas kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdant LR Vyriausybės programos nuostatas.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų. Tai būtina, nes Lietuvoje atliktų gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų nesubalansuota – suvartojama per daug sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos ir per mažai maistinių skaidulų. Nesubalansuota mityba išvardytomis medžiagomis skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nutukimu, 2-jo tipo cukriniu diabetu. Vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta 3/4 visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.
Įdiegus šią ženklinimo sistemą, rinkoje atsiradę nauji produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes išsiplės maisto produktų asortimentas, vartotojų ratas, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio, ypač Skandinavijos, šalyse.
Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Jo naudojimas yra savanoriškas ir nemokamas.
Simbolis „Rakto skylutė“ plačiausiai paplitęs ES tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Prisijungti prie šio ženklo rengiasi ir kitos šalys. Skandinavijoje sergamumas minėtomis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų šiuo simboliu. Pavyzdžiui, Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau kaip 20 metų. Lietuvoje tokių produktų, kurie „pralįstų“ pro „Rakto skylutės“ simboliu ženklintiniems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu beveik nėra.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, vienodus visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolė ir maisto produktų priežiūra rinkoje bus atliekama pagal Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus.
Maisto produktų sudėties gerinimas bei siekiamas gyventojų mitybos koregavimas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos Europos kovos su nutukimu chartijos, Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų plano, Pasaulinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos bei Europos Komisijos Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti strategines nuostatas.

Almantas Kranauskas
Sveikatos apsaugos ministerijos
Sveikatos stiprinimo valdybos
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite