Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą. Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius.

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime.

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo.

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti.

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų.

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui.

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Pranešimą spaudai parengė agentūra „Publicum“