Nemuno žirgyno filialą garsina perspektyvūs raiteliai

UAB Lietuvos žirgyno filialo Nemuno žirgyno sportininkai balandžio 11-12 d. dalyvavo Lietuvos žiemos konkūrų finalinėse varžybose. Iš Žagarės žirgyno (Joniškio r.) raiteliai sugrįžo pasipuošę prizininkų medaliais.

Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis, Raimonda Samušytė su žirgu Hetė ir UAB Lietuvos žirgyno generalinis direktorius Žilvinas Badikonis.

Didelė konkurencija
Geriausią rezultatą jaunų žirgų (4-5 m.) konkūre pademonstravo perspektyvus Nemuno žirgyno filialo sportininkas Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis. Antra liko šiame
konkūre jojusi Raimonda Samušytė su Hete. Šios grupės sportininkams reikėjo įveikti 110–115 cm aukščio kliūtis.
Jauno žirgo konkūre (6 – 7 m.) antrą vietą pelnė Nemuno žirgyno vyriausias treneris Kostas Gaigalas. Jis jojo su žirgu Eurinetas. Bendroje įskaitoje finale jis užėmė trečią vietą.
„Į varžybas vežėme geriausius Nemuno žirgyno žirgus, todėl ir rezultatai džiugūs. Norėtųsi varžyboms paruošti ir vyresnio amžiaus žirgų, bet šiuo metu tokių galimybių neturime. Jauni ir perspektyvūs žirgai greitai nuperkami. Juos palaikius sportui, solidžiau būtų garsinamas Lietuvos žirgyno vardas.
Nors varžybose atsiranda vis daugiau privačių žirgynų atstovų, žirgus atsivežančių iš užsienio, su trakėnų veislės žirgais mes išliekame konkurencingi. Kalbant apie Nemuno žirgyno filialui atstovaujančius raitelius, reikėtų paminėti R. Rimkų, R. Samušytę, Joną Bacevičių. Sportininkai rodo gerus rezultatus ir yra išties perspektyvūs“, – pasakojo K. Gaigalas.
Dar tik metai praėjo, kai K. Gaigalas sugrįžo gyventi ir dirbti į gimtuosius Šilgalius. Prieš tai kone 10 metų jis dirbo privačiame žirgyne, Joniškyje, o dar prieš 10 m. patirties sėmėsi Vokietijoje. Jojimo sportu jis domisi jau seniai ir gali pasigirti nemenkais laimėjimais. 1989 m. įvykdė sporto meistro normatyvų reikalavimus, yra daugkartinis Lietuvos rinktinės narys, kurios sudėtyje joja ir dabar.
Konkūrai Šilgaliuose
Tinkamai paruošti žirgą varžyboms nėra paprasta. Sulaukę 3 metų žirgai dalyvauja bandymuose, kur atrenkami favoritai. Nuo 4 m. jie būna apjodinėjami. Ir tik dar po 4 metų darbo žirgas yra laikomas suaugusiu. Sportinėms varžyboms atrenkami žirgai tik su geriausias fiziniais duomenimis. Tokio žirgo kaina gali siekti nuo 50 iki 100 tūkst. Eur. Laisvalaikio pasijodinėjimams tai nėra būtina, todėl privatūs pirkėjai renkasi pigesnius žirgus.
„Daug priklauso ir nuo to, kaip žirgas prižiūrimas. Net ir geriausias žirgas prastam raiteliui nepadės sužibėti varžybose. Daug ką lemia ir žmonių žinojimas, kaip su žirgais elgtis ir juos prižiūrėti, vis dėlto tai gyvūnai, kurie turi savo charakterį“, – pasakojo K. Gaigalas.
2012 m. Nemuno žirgynas buvo restruktūrizuotas ir tapo UAB Lietuvos žirgyno filialu. Šiuo metu jam vadovauja vedėja Lina Karnauskienė. Nors statusas pasikeitė, veiklos sritys išliko tos pačios. Nemuno žirgyno filiale šiuo metu laikoma per 400 Lietuvos trakėnų žirgų bei Lietuvos sunkiųjų arklių.
Pasak Nemuno žirgyno filialo vedėjos, įstaigoje darbuotojų skaičius keičiasi, priklausomai nuo poreikio ir sezono. „Su žirgais nuolatos dirba 9 treneriai bereitoriai. Pagal galimybes dalyvaudami konkūrų varžybose, treneriai džiugina gerais pasirodymais ir laimėjimais. Dalyvavimas varžybose yra svarbus, nes tai puiki mūsų veisiamų žirgų reklama ir potencialių pirkėjų paieška“, – pasakojo L. Karnauskienė.
Nemuno žirgyno filialo atstovai ne tik patys vyksta į konkūrų varžybas, bet ir patys rengia tokius renginius. Balandžio 4 d. čia vyko Lietovos žiemos konkūrų čempionato 6 etapas. Planuojama, kad jojimo sporto mėgėjai konkūrų varžybomis Šilgaliuose galės pasigrožėti rugpjūčio mėnesį.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite