Nemuno žirgyno filialą garsina perspektyvūs raiteliai

UAB Lietuvos žirgyno filialo Nemuno žirgyno sportininkai balandžio 11-12 d. dalyvavo Lietuvos žiemos konkūrų finalinėse varžybose. Iš Žagarės žirgyno (Joniškio r.) raiteliai sugrįžo pasipuošę prizininkų medaliais.

Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis, Raimonda Samušytė su žirgu Hetė ir UAB Lietuvos žirgyno generalinis direktorius Žilvinas Badikonis.

Didelė konkurencija
Geriausią rezultatą jaunų žirgų (4-5 m.) konkūre pademonstravo perspektyvus Nemuno žirgyno filialo sportininkas Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis. Antra liko šiame
konkūre jojusi Raimonda Samušytė su Hete. Šios grupės sportininkams reikėjo įveikti 110–115 cm aukščio kliūtis.
Jauno žirgo konkūre (6 – 7 m.) antrą vietą pelnė Nemuno žirgyno vyriausias treneris Kostas Gaigalas. Jis jojo su žirgu Eurinetas. Bendroje įskaitoje finale jis užėmė trečią vietą.
„Į varžybas vežėme geriausius Nemuno žirgyno žirgus, todėl ir rezultatai džiugūs. Norėtųsi varžyboms paruošti ir vyresnio amžiaus žirgų, bet šiuo metu tokių galimybių neturime. Jauni ir perspektyvūs žirgai greitai nuperkami. Juos palaikius sportui, solidžiau būtų garsinamas Lietuvos žirgyno vardas.
Nors varžybose atsiranda vis daugiau privačių žirgynų atstovų, žirgus atsivežančių iš užsienio, su trakėnų veislės žirgais mes išliekame konkurencingi. Kalbant apie Nemuno žirgyno filialui atstovaujančius raitelius, reikėtų paminėti R. Rimkų, R. Samušytę, Joną Bacevičių. Sportininkai rodo gerus rezultatus ir yra išties perspektyvūs“, – pasakojo K. Gaigalas.
Dar tik metai praėjo, kai K. Gaigalas sugrįžo gyventi ir dirbti į gimtuosius Šilgalius. Prieš tai kone 10 metų jis dirbo privačiame žirgyne, Joniškyje, o dar prieš 10 m. patirties sėmėsi Vokietijoje. Jojimo sportu jis domisi jau seniai ir gali pasigirti nemenkais laimėjimais. 1989 m. įvykdė sporto meistro normatyvų reikalavimus, yra daugkartinis Lietuvos rinktinės narys, kurios sudėtyje joja ir dabar.
Konkūrai Šilgaliuose
Tinkamai paruošti žirgą varžyboms nėra paprasta. Sulaukę 3 metų žirgai dalyvauja bandymuose, kur atrenkami favoritai. Nuo 4 m. jie būna apjodinėjami. Ir tik dar po 4 metų darbo žirgas yra laikomas suaugusiu. Sportinėms varžyboms atrenkami žirgai tik su geriausias fiziniais duomenimis. Tokio žirgo kaina gali siekti nuo 50 iki 100 tūkst. Eur. Laisvalaikio pasijodinėjimams tai nėra būtina, todėl privatūs pirkėjai renkasi pigesnius žirgus.
„Daug priklauso ir nuo to, kaip žirgas prižiūrimas. Net ir geriausias žirgas prastam raiteliui nepadės sužibėti varžybose. Daug ką lemia ir žmonių žinojimas, kaip su žirgais elgtis ir juos prižiūrėti, vis dėlto tai gyvūnai, kurie turi savo charakterį“, – pasakojo K. Gaigalas.
2012 m. Nemuno žirgynas buvo restruktūrizuotas ir tapo UAB Lietuvos žirgyno filialu. Šiuo metu jam vadovauja vedėja Lina Karnauskienė. Nors statusas pasikeitė, veiklos sritys išliko tos pačios. Nemuno žirgyno filiale šiuo metu laikoma per 400 Lietuvos trakėnų žirgų bei Lietuvos sunkiųjų arklių.
Pasak Nemuno žirgyno filialo vedėjos, įstaigoje darbuotojų skaičius keičiasi, priklausomai nuo poreikio ir sezono. „Su žirgais nuolatos dirba 9 treneriai bereitoriai. Pagal galimybes dalyvaudami konkūrų varžybose, treneriai džiugina gerais pasirodymais ir laimėjimais. Dalyvavimas varžybose yra svarbus, nes tai puiki mūsų veisiamų žirgų reklama ir potencialių pirkėjų paieška“, – pasakojo L. Karnauskienė.
Nemuno žirgyno filialo atstovai ne tik patys vyksta į konkūrų varžybas, bet ir patys rengia tokius renginius. Balandžio 4 d. čia vyko Lietovos žiemos konkūrų čempionato 6 etapas. Planuojama, kad jojimo sporto mėgėjai konkūrų varžybomis Šilgaliuose galės pasigrožėti rugpjūčio mėnesį.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite