Nemuno krantus sujungė kultūros tiltas

Trečiadienį Rambyno regioninio parko lankytojų centre iškilmingai atidaryta garsaus dailininko Levo Šerstenojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“ ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuri bendrai kultūrinei veiklai susiejo Rambyno regioninio parko administraciją ir Tilžės (Sovetsko) istorijos muziejaus kolektyvą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė (dešinėje) ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, ceremoniją stebi (iš dešinės): konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, LR konsulato Tilžėje konsulė Natalija Raškauskienė, Tilžės meras Nikolajus Voiščevas, jo padėjėja ir Tilžės miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Ana Kulijeva.
Autorės nuotr.

Dailininko Levo Šerstenojaus 40 tušu pieštų grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“, – pirmoji Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto istorijos muziejaus paroda užsienyje, t. y. Bitėnuose. Ši Tilžėje gyvenančio garsaus dailininko paroda šiapus Nemuno atidaryta išvakarėse oficialaus paskelbimo, kad šie metai Rusijoje – Kultūros metai.
Apie tai Regioninio parko lankytojų centre gausiai susirinkusiems Pagėgių krašto gyventojams ir iš Karaliaučiaus srities atvykusiems svečiams, kultūros gerbėjams pasakojo Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, pirmiausia pasidžiaugusi, kad parodai surengti pasirinkta puiki vieta. Žinoma, pastebėtas ne tik dar nauju statiniu vadintinas erdvus ir jaukus Rambyno regioninio parko lankytojų centras, bet ir iš Tilžės akį traukiantis senasis Rambynas.
40 metų kuriantis dailininkas L. Šerstenojus, kuris negalėjo dalyvauti renginyje, Lietuvai nėra svetimas. Jo 92 m. motina yra kilusi iš Palangos, ji – tremtinė, gyvena Rusijoje, kur ir užaugo, menus studijavo jos talentingasis sūnus Levas.
2011 m. L. Šerstenojus padovanojo Tilžės muziejui pagal Hermano Zudermano ir Johaneso Bobrovskio kūrybą sukurtų grafikos darbų „Prūsiškoji elegija“. A. Špiliovos ir Rambyno regioninio parko kultūrologės Giedrės Skipitienės pažintis ir bendravimas lėmė, kad kaimynai iš Tilžės patikėjo bitėniškiams šią parodą, kuri glaudesniais kultūros ryšiais susiejo dvi įstaigas, atskirtas Nemuno juosta ir valstybių sienomis.
Šįkart ne valstybės, bet dvi Lietuvos ir Rusijos įstaigos pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Ją savo parašais patvirtino Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova. Sutarta organizuoti bendrų kultūros renginių, susitikimų, parodų, konferencijų ir t. t. Minėtosios direktorės perkirpo ir parodos atidarymo juostelę.
Lietuvininkų tarme ir senovine lietuvininkų daina visus pasveikino garsioji lumpėniškė mokinukė Aurelija Jankauskytė, birbyne grojo Edvinas Paliokas iš Pagėgių.
Svečių žodžiai

 

 Apie Levą Šerstenojų
Gimė Kazachstane, Krasnodaro universitete studijavo meninę ir techninę grafiką. Rusijos dailininkų sąjungos narys, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos prie JUNESKO narys. Dirba Maskvos universiteto Karaliaučiaus (Kaliningrado) filiale.
Surengė darbų parodas Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Apdovanotas daugelio tarptautinių ekslibrisų, kitų konkursų premijomis. Jo darbų yra keturiolikoje įvairių valstybių muziejų, centrų, kitose įstaigose.
Plačiau apie autorių ir jo kūrybą galima sužinoti nuvykus į Bitėnus, Rambyno regioninio parko lankytojų centrą, kur eksponuojama šio kūrėjo darbų paroda.

Tilžės (Sovetsko) miesto meras Nikolajus Voiščevas, į šventę atvykęs jai jau prasidėjus, sakė laukiąs naujo tilto per Nemuną, kad netektų vėluoti vykstant vieniems pas kitus… Svečias pasidžiaugė susitikimu, kuris surengtas Tilžės miestui svarbiu metu – Rusijoje paskelbtų Kultūros metų išvakarėse.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pritarė, kad nauji kultūriniai ryšiai su kaimynais iš užu Nemuno papildys jau vykstantį bendradarbiavimą, kai įgyvendinami bendri projektai. „Mus turi jungti ši žemė, Vydūnas, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas…“ – kalbėjo meras, linkėdamas gražaus bendradarbiavimo.
Lietuvos Respublikos konsulė Tilžėje Natalija Raškauskienė pavadino istoriniu įvykiu tai, kai ne miestai pasirašo bendradarbiavimo sutartį, bet kito lygmens kaimyninių šalių atstovai – kultūros puoselėtojai. Viešnia palinkėjo visiems sėkmingo darbo ir draugiškų ryšių, surengti ir daugiau panašių parodų, kurios turėtų atsaką ir anapus Nemuno.
Iškilmėse dalyvavo ir konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Saulėta diena ir kultūra, anot Pagėgių Šventojo Kryžiaus parapijos klebono Vytauto Gedvainio, tai džiaugsmas, kuris paveikia žmogaus sielą. Klebonas pastebėjo, jog gerai, kai merai, konsulė ir kiti svarbūs asmenys surado laiko atvykti. „Tiek šilumos…“ – kalbėjo klebonas, beje, kaip ir daugelis susirinkusiųjų rusų kalba, išskyrus Pagėgių merą, kuris, matyt, gerbdamas valstybės Konstituciją, svečius pasveikino lietuviškai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERAStasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite