Nemuno krantus sujungė kultūros tiltas

Trečiadienį Rambyno regioninio parko lankytojų centre iškilmingai atidaryta garsaus dailininko Levo Šerstenojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“ ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuri bendrai kultūrinei veiklai susiejo Rambyno regioninio parko administraciją ir Tilžės (Sovetsko) istorijos muziejaus kolektyvą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė (dešinėje) ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, ceremoniją stebi (iš dešinės): konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, LR konsulato Tilžėje konsulė Natalija Raškauskienė, Tilžės meras Nikolajus Voiščevas, jo padėjėja ir Tilžės miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Ana Kulijeva.
Autorės nuotr.

Dailininko Levo Šerstenojaus 40 tušu pieštų grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“, – pirmoji Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto istorijos muziejaus paroda užsienyje, t. y. Bitėnuose. Ši Tilžėje gyvenančio garsaus dailininko paroda šiapus Nemuno atidaryta išvakarėse oficialaus paskelbimo, kad šie metai Rusijoje – Kultūros metai.
Apie tai Regioninio parko lankytojų centre gausiai susirinkusiems Pagėgių krašto gyventojams ir iš Karaliaučiaus srities atvykusiems svečiams, kultūros gerbėjams pasakojo Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, pirmiausia pasidžiaugusi, kad parodai surengti pasirinkta puiki vieta. Žinoma, pastebėtas ne tik dar nauju statiniu vadintinas erdvus ir jaukus Rambyno regioninio parko lankytojų centras, bet ir iš Tilžės akį traukiantis senasis Rambynas.
40 metų kuriantis dailininkas L. Šerstenojus, kuris negalėjo dalyvauti renginyje, Lietuvai nėra svetimas. Jo 92 m. motina yra kilusi iš Palangos, ji – tremtinė, gyvena Rusijoje, kur ir užaugo, menus studijavo jos talentingasis sūnus Levas.
2011 m. L. Šerstenojus padovanojo Tilžės muziejui pagal Hermano Zudermano ir Johaneso Bobrovskio kūrybą sukurtų grafikos darbų „Prūsiškoji elegija“. A. Špiliovos ir Rambyno regioninio parko kultūrologės Giedrės Skipitienės pažintis ir bendravimas lėmė, kad kaimynai iš Tilžės patikėjo bitėniškiams šią parodą, kuri glaudesniais kultūros ryšiais susiejo dvi įstaigas, atskirtas Nemuno juosta ir valstybių sienomis.
Šįkart ne valstybės, bet dvi Lietuvos ir Rusijos įstaigos pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Ją savo parašais patvirtino Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova. Sutarta organizuoti bendrų kultūros renginių, susitikimų, parodų, konferencijų ir t. t. Minėtosios direktorės perkirpo ir parodos atidarymo juostelę.
Lietuvininkų tarme ir senovine lietuvininkų daina visus pasveikino garsioji lumpėniškė mokinukė Aurelija Jankauskytė, birbyne grojo Edvinas Paliokas iš Pagėgių.
Svečių žodžiai

 

 Apie Levą Šerstenojų
Gimė Kazachstane, Krasnodaro universitete studijavo meninę ir techninę grafiką. Rusijos dailininkų sąjungos narys, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos prie JUNESKO narys. Dirba Maskvos universiteto Karaliaučiaus (Kaliningrado) filiale.
Surengė darbų parodas Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Apdovanotas daugelio tarptautinių ekslibrisų, kitų konkursų premijomis. Jo darbų yra keturiolikoje įvairių valstybių muziejų, centrų, kitose įstaigose.
Plačiau apie autorių ir jo kūrybą galima sužinoti nuvykus į Bitėnus, Rambyno regioninio parko lankytojų centrą, kur eksponuojama šio kūrėjo darbų paroda.

Tilžės (Sovetsko) miesto meras Nikolajus Voiščevas, į šventę atvykęs jai jau prasidėjus, sakė laukiąs naujo tilto per Nemuną, kad netektų vėluoti vykstant vieniems pas kitus… Svečias pasidžiaugė susitikimu, kuris surengtas Tilžės miestui svarbiu metu – Rusijoje paskelbtų Kultūros metų išvakarėse.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pritarė, kad nauji kultūriniai ryšiai su kaimynais iš užu Nemuno papildys jau vykstantį bendradarbiavimą, kai įgyvendinami bendri projektai. „Mus turi jungti ši žemė, Vydūnas, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas…“ – kalbėjo meras, linkėdamas gražaus bendradarbiavimo.
Lietuvos Respublikos konsulė Tilžėje Natalija Raškauskienė pavadino istoriniu įvykiu tai, kai ne miestai pasirašo bendradarbiavimo sutartį, bet kito lygmens kaimyninių šalių atstovai – kultūros puoselėtojai. Viešnia palinkėjo visiems sėkmingo darbo ir draugiškų ryšių, surengti ir daugiau panašių parodų, kurios turėtų atsaką ir anapus Nemuno.
Iškilmėse dalyvavo ir konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Saulėta diena ir kultūra, anot Pagėgių Šventojo Kryžiaus parapijos klebono Vytauto Gedvainio, tai džiaugsmas, kuris paveikia žmogaus sielą. Klebonas pastebėjo, jog gerai, kai merai, konsulė ir kiti svarbūs asmenys surado laiko atvykti. „Tiek šilumos…“ – kalbėjo klebonas, beje, kaip ir daugelis susirinkusiųjų rusų kalba, išskyrus Pagėgių merą, kuris, matyt, gerbdamas valstybės Konstituciją, svečius pasveikino lietuviškai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERAStasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite