Nemuno krantus sujungė kultūros tiltas

Trečiadienį Rambyno regioninio parko lankytojų centre iškilmingai atidaryta garsaus dailininko Levo Šerstenojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“ ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuri bendrai kultūrinei veiklai susiejo Rambyno regioninio parko administraciją ir Tilžės (Sovetsko) istorijos muziejaus kolektyvą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė (dešinėje) ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, ceremoniją stebi (iš dešinės): konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, LR konsulato Tilžėje konsulė Natalija Raškauskienė, Tilžės meras Nikolajus Voiščevas, jo padėjėja ir Tilžės miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Ana Kulijeva.
Autorės nuotr.

Dailininko Levo Šerstenojaus 40 tušu pieštų grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“, – pirmoji Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto istorijos muziejaus paroda užsienyje, t. y. Bitėnuose. Ši Tilžėje gyvenančio garsaus dailininko paroda šiapus Nemuno atidaryta išvakarėse oficialaus paskelbimo, kad šie metai Rusijoje – Kultūros metai.
Apie tai Regioninio parko lankytojų centre gausiai susirinkusiems Pagėgių krašto gyventojams ir iš Karaliaučiaus srities atvykusiems svečiams, kultūros gerbėjams pasakojo Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, pirmiausia pasidžiaugusi, kad parodai surengti pasirinkta puiki vieta. Žinoma, pastebėtas ne tik dar nauju statiniu vadintinas erdvus ir jaukus Rambyno regioninio parko lankytojų centras, bet ir iš Tilžės akį traukiantis senasis Rambynas.
40 metų kuriantis dailininkas L. Šerstenojus, kuris negalėjo dalyvauti renginyje, Lietuvai nėra svetimas. Jo 92 m. motina yra kilusi iš Palangos, ji – tremtinė, gyvena Rusijoje, kur ir užaugo, menus studijavo jos talentingasis sūnus Levas.
2011 m. L. Šerstenojus padovanojo Tilžės muziejui pagal Hermano Zudermano ir Johaneso Bobrovskio kūrybą sukurtų grafikos darbų „Prūsiškoji elegija“. A. Špiliovos ir Rambyno regioninio parko kultūrologės Giedrės Skipitienės pažintis ir bendravimas lėmė, kad kaimynai iš Tilžės patikėjo bitėniškiams šią parodą, kuri glaudesniais kultūros ryšiais susiejo dvi įstaigas, atskirtas Nemuno juosta ir valstybių sienomis.
Šįkart ne valstybės, bet dvi Lietuvos ir Rusijos įstaigos pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Ją savo parašais patvirtino Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova. Sutarta organizuoti bendrų kultūros renginių, susitikimų, parodų, konferencijų ir t. t. Minėtosios direktorės perkirpo ir parodos atidarymo juostelę.
Lietuvininkų tarme ir senovine lietuvininkų daina visus pasveikino garsioji lumpėniškė mokinukė Aurelija Jankauskytė, birbyne grojo Edvinas Paliokas iš Pagėgių.
Svečių žodžiai

 

 Apie Levą Šerstenojų
Gimė Kazachstane, Krasnodaro universitete studijavo meninę ir techninę grafiką. Rusijos dailininkų sąjungos narys, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos prie JUNESKO narys. Dirba Maskvos universiteto Karaliaučiaus (Kaliningrado) filiale.
Surengė darbų parodas Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Apdovanotas daugelio tarptautinių ekslibrisų, kitų konkursų premijomis. Jo darbų yra keturiolikoje įvairių valstybių muziejų, centrų, kitose įstaigose.
Plačiau apie autorių ir jo kūrybą galima sužinoti nuvykus į Bitėnus, Rambyno regioninio parko lankytojų centrą, kur eksponuojama šio kūrėjo darbų paroda.

Tilžės (Sovetsko) miesto meras Nikolajus Voiščevas, į šventę atvykęs jai jau prasidėjus, sakė laukiąs naujo tilto per Nemuną, kad netektų vėluoti vykstant vieniems pas kitus… Svečias pasidžiaugė susitikimu, kuris surengtas Tilžės miestui svarbiu metu – Rusijoje paskelbtų Kultūros metų išvakarėse.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pritarė, kad nauji kultūriniai ryšiai su kaimynais iš užu Nemuno papildys jau vykstantį bendradarbiavimą, kai įgyvendinami bendri projektai. „Mus turi jungti ši žemė, Vydūnas, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas…“ – kalbėjo meras, linkėdamas gražaus bendradarbiavimo.
Lietuvos Respublikos konsulė Tilžėje Natalija Raškauskienė pavadino istoriniu įvykiu tai, kai ne miestai pasirašo bendradarbiavimo sutartį, bet kito lygmens kaimyninių šalių atstovai – kultūros puoselėtojai. Viešnia palinkėjo visiems sėkmingo darbo ir draugiškų ryšių, surengti ir daugiau panašių parodų, kurios turėtų atsaką ir anapus Nemuno.
Iškilmėse dalyvavo ir konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Saulėta diena ir kultūra, anot Pagėgių Šventojo Kryžiaus parapijos klebono Vytauto Gedvainio, tai džiaugsmas, kuris paveikia žmogaus sielą. Klebonas pastebėjo, jog gerai, kai merai, konsulė ir kiti svarbūs asmenys surado laiko atvykti. „Tiek šilumos…“ – kalbėjo klebonas, beje, kaip ir daugelis susirinkusiųjų rusų kalba, išskyrus Pagėgių merą, kuris, matyt, gerbdamas valstybės Konstituciją, svečius pasveikino lietuviškai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERAStasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite