Nemuno deltoje – trečiasis baidarių maratonas

Rugsėjo 13 d., šeštadienį, Nemuno deltos regioniniame parke vyko trečiasis baidarių maratonas Nemuno deltos taurei laimėti. Maratoną organizavo Nemuno deltos regioninio parko direkcija ir Rusnės kaimo turizmo draugija.

Baidarių maratono startas.

 

Maratono tikslas – propaguoti ekologiškai švarų turizmą Nemuno deltoje bei populiarinti vandens turizmą su baidarėmis.
Pasak Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistės, maratono vadovės Jovitos Stanionienės, sulaukta nemažai dalyvių ne tik iš Šilutės, bet ir iš Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės bei Telšių. Maratone dalyvavo 20 dviviečių baidarių su pilna ekipa ir viena dvivietė, kurią irklavo vienas baidarininkas. Maratono dalyviai sudarė tris grupes: mišrioji, moterų ir vyrų. Mišrioje ir moterų grupėse varžėsi 5 komandos, vyrų – 10.
Maratone dalyvaujančioms komandoms teko įveikti distanciją nuo Pakalnės upės iki Vorusnės, iš jos nuo Šakutės upės žiočių iki Rusnaitės upės žiočių ir grįžti atgal.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius, maratono gelbėtojas, telefonu „Pamariui“ sakė, kad tądien pūtė palankus rytų vėjas, tad viskas vyko sklandžiai nuo starto iki pat finišo.

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nugalėtojams įsteigtos taurės.

Mišrioje grupėje pirmi finišą pasiekė „Tandemas“ iš Kupiškio (G. Baltušis ir V. Saimininkaitė), antri – „Žvelsinia“ (A. Maciūnas ir D. Maciūnienė) iš Klaipėdos, treti – šilutiškiai „Jovarai“ (R. Kmitienė ir J. Kmitas).
Moterų grupėje greičiausiai distanciją įveikė „Nendrelė“ (A. Bagočiūvienė ir I. Dubavičiūtė) iš Šilutės, šilutiškės „Piranijos“ (E. Šukytė ir M. Tvardovskytė) liko antros, o trečiosios vietos niekas nelaimėjo.
Vyrų grupėje greičiausias buvo „Yris“ (J. Gurevičius ir A. Dubauskas) iš Kauno, antri ir treti – klaipėdiečiai „Nendrė“ (A. Pelešinas ir S. Tachtarovas) ir „Žvelsiniai“ (T. Kojis ir A. Daniusevičius). Visų grupių nugalėtojams įteiktos Nemuno deltos regioninio parko direkcijos taurės.
Maratono dalyviai ir svečiai pavaišinti Vileikių užkardos pasieniečių pagaminta žirnių koše bei gardžia žuviene. NDRP direkcija dėkoja maratono rėmėjams: Šilutės miškų urėdijai, UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“, Šilutės baidarių centrui, kaimo turizmo sodybai „Mingės egzotika“, Simui Knapkiui ir VSAT Vileikių užkardai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite