Nemuno deltoje – trečiasis baidarių maratonas

Rugsėjo 13 d., šeštadienį, Nemuno deltos regioniniame parke vyko trečiasis baidarių maratonas Nemuno deltos taurei laimėti. Maratoną organizavo Nemuno deltos regioninio parko direkcija ir Rusnės kaimo turizmo draugija.

Baidarių maratono startas.

 

Maratono tikslas – propaguoti ekologiškai švarų turizmą Nemuno deltoje bei populiarinti vandens turizmą su baidarėmis.
Pasak Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistės, maratono vadovės Jovitos Stanionienės, sulaukta nemažai dalyvių ne tik iš Šilutės, bet ir iš Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės bei Telšių. Maratone dalyvavo 20 dviviečių baidarių su pilna ekipa ir viena dvivietė, kurią irklavo vienas baidarininkas. Maratono dalyviai sudarė tris grupes: mišrioji, moterų ir vyrų. Mišrioje ir moterų grupėse varžėsi 5 komandos, vyrų – 10.
Maratone dalyvaujančioms komandoms teko įveikti distanciją nuo Pakalnės upės iki Vorusnės, iš jos nuo Šakutės upės žiočių iki Rusnaitės upės žiočių ir grįžti atgal.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius, maratono gelbėtojas, telefonu „Pamariui“ sakė, kad tądien pūtė palankus rytų vėjas, tad viskas vyko sklandžiai nuo starto iki pat finišo.

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nugalėtojams įsteigtos taurės.

Mišrioje grupėje pirmi finišą pasiekė „Tandemas“ iš Kupiškio (G. Baltušis ir V. Saimininkaitė), antri – „Žvelsinia“ (A. Maciūnas ir D. Maciūnienė) iš Klaipėdos, treti – šilutiškiai „Jovarai“ (R. Kmitienė ir J. Kmitas).
Moterų grupėje greičiausiai distanciją įveikė „Nendrelė“ (A. Bagočiūvienė ir I. Dubavičiūtė) iš Šilutės, šilutiškės „Piranijos“ (E. Šukytė ir M. Tvardovskytė) liko antros, o trečiosios vietos niekas nelaimėjo.
Vyrų grupėje greičiausias buvo „Yris“ (J. Gurevičius ir A. Dubauskas) iš Kauno, antri ir treti – klaipėdiečiai „Nendrė“ (A. Pelešinas ir S. Tachtarovas) ir „Žvelsiniai“ (T. Kojis ir A. Daniusevičius). Visų grupių nugalėtojams įteiktos Nemuno deltos regioninio parko direkcijos taurės.
Maratono dalyviai ir svečiai pavaišinti Vileikių užkardos pasieniečių pagaminta žirnių koše bei gardžia žuviene. NDRP direkcija dėkoja maratono rėmėjams: Šilutės miškų urėdijai, UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“, Šilutės baidarių centrui, kaimo turizmo sodybai „Mingės egzotika“, Simui Knapkiui ir VSAT Vileikių užkardai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite