Nemokamos paslaugos šeimoms savivaldybėse: kokių galima tikėtis?

Krizė gali ištikti kiekvieną šeimą, kuri susiduria su iššūkiais, todėl visose Lietuvos savivaldybėse yra teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: vykdomi pozityviosios tėvystės mokymai, teikiama pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar netektį, vedami užsiėmimai, skirti stiprinti šeimos įgūdžius, teikiamos mediacijos paslaugos neteisminiuose ginčuose.

Tėvams, kurie lanko minėtus užsiėmimus, bet neturi kur palikti 3-6 metų amžiaus mažylių, iki 4 val. per dieną gali būti teikiama vaikų priežiūros paslauga. O šeimos nariai, kurie neturi, kaip atvykti į užsiėmimus nei asmeniniu automobiliu, nei viešuoju transportu, gali būti pavėžėjami.

Paslaugas šeimoms savivaldybės teikia Europos Sąjungos lėšomis. 2016-2020 m. šiam tikslui iš viso skirta 21,16 mln. eurų.

Labai svarbu pabrėžti, kad minimos paslaugos gali būti teikiamos visoms šeimoms, kurios kreipiasi į savo gyvenamos vietos savivaldybę. Kitaip tariant, tai reiškia, kad šeima neturi atitikti specialių kriterijų ar patirti socialinės rizikos.

Kur šeima turi kreiptis?

Jeigu šeima jaučia, kad jai reikia pagalbos, pirmas žingsnis būtų kreiptis į savo gyvenamos vietos savivaldybės Socialinės paramos ar Socialinių paslaugų skyrių ir pasiteirauti, į kokią konkrečią įstaigą reikėtų kreiptis dėl kompleksinių paslaugų šeimoms.

Pridedame lentelę, kurioje yra informacija, kas konkrečiai teikia paslaugas šeimoms savivaldybėse.

Kokios paslaugos gali būti teikiamos?

Pozityviosios tėvystės mokymai – tai paslaugos, teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti savo tėvystės įgūdžius arba jų įgyti.

Tėvystės mokymams paprastai renkamos tėvų grupės iš 10-15 žmonių, o grupės susitikimų skaičius siekia 8-10 kartų. Vienas tėvų grupės susitikimas trunka apie porą valandų, jų metu suteikiama žinių apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais, apie ribų nustatymą vaikams, vaiko savivertės ir emocinio intelekto ugdymą.

Individuali pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus, pavyzdžiui ligas, netektis, skyrybas. Pagalba gali būti teikiama ir šeimoms. Tai apima socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą, sielovadą, taip pat pagalbą įveikiant priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų ir panašiai.

Pastebima, kad individualios pagalbos dažniau siekia moterys, bet kreiptis dėl tokios paramos labai kviečiami ir vyrai, kurie lygiai taip pat patiria išgyvenimus, stresą, netektis, skyrybas ar kitus sunkumus. Individualių konsultacijų ir užsiėmimų metu padedama asmeniui išgyventi traumuojančias patirtis, surasti išeitis iš sudėtingų situacijų, įveikti asmeninius sunkumus, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Šeimos įgūdžių ugdymas – tai įvairūs grupių užsiėmimai, mokymai apie šeimos finansus ir jų valdymą, šeimų klubų veikla, šeimų stovyklos, neformali pagalba.

Mediacijos paslaugos – tai neteisminis civilinių ginčų tarpininkavimas, siekiant taikaus tarpusavio konfliktų sprendimo.

Ši paslauga labai naudinga, kai šeimai ar asmeniui reikia praktinės pagalbos tarpusavio konflikto akivaizdoje. Jeigu teikiant individualias psichologo konsultacijas žmogui patarimai nedalijami, tai teikiant mediacijos paslaugas ieškoma konkretaus sprendimo sutelkus šeimos narius ir kitus padėti galinčius asmenis, tariamasi, kaip išspręsti konkrečią problemą.

Trumpalaikės vaikų priežiūros paslaugos – ne ilgiau kaip 4 valandos per dieną visiems tėvams, auginantiems 3-6 metų amžiaus vaikus (nuo 6 iki 22 val.). Vaikų priežiūra užtikrinama tuo atveju, jei tėvai gauna kitas aukščiau nurodytas paslaugas ir neturi, kur palikti mažylių.

Pavėžėjimo paslauga – teikiama tiems žmonėms, kurie dalyvauja aukščiau nurodytose veiklose ir negali patys atvykti, pavyzdžiui, nėra pakankamų galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu.

Kiekvienoje savivaldybėje teikiamų paslaugų sąrašas gali šiek tiek skirtis pagal tai, kokių paslaugų konkrečioje vietoje daugiau reikia, tačiau vienoje savivaldybėje turi būti ne mažiau nei trys paslaugų rūšys iš aukščiau pateikto sąrašo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite