Nemokamos paslaugos šeimoms savivaldybėse: kokių galima tikėtis?

Krizė gali ištikti kiekvieną šeimą, kuri susiduria su iššūkiais, todėl visose Lietuvos savivaldybėse yra teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: vykdomi pozityviosios tėvystės mokymai, teikiama pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar netektį, vedami užsiėmimai, skirti stiprinti šeimos įgūdžius, teikiamos mediacijos paslaugos neteisminiuose ginčuose.

Tėvams, kurie lanko minėtus užsiėmimus, bet neturi kur palikti 3-6 metų amžiaus mažylių, iki 4 val. per dieną gali būti teikiama vaikų priežiūros paslauga. O šeimos nariai, kurie neturi, kaip atvykti į užsiėmimus nei asmeniniu automobiliu, nei viešuoju transportu, gali būti pavėžėjami.

Paslaugas šeimoms savivaldybės teikia Europos Sąjungos lėšomis. 2016-2020 m. šiam tikslui iš viso skirta 21,16 mln. eurų.

Labai svarbu pabrėžti, kad minimos paslaugos gali būti teikiamos visoms šeimoms, kurios kreipiasi į savo gyvenamos vietos savivaldybę. Kitaip tariant, tai reiškia, kad šeima neturi atitikti specialių kriterijų ar patirti socialinės rizikos.

Kur šeima turi kreiptis?

Jeigu šeima jaučia, kad jai reikia pagalbos, pirmas žingsnis būtų kreiptis į savo gyvenamos vietos savivaldybės Socialinės paramos ar Socialinių paslaugų skyrių ir pasiteirauti, į kokią konkrečią įstaigą reikėtų kreiptis dėl kompleksinių paslaugų šeimoms.

Pridedame lentelę, kurioje yra informacija, kas konkrečiai teikia paslaugas šeimoms savivaldybėse.

Kokios paslaugos gali būti teikiamos?

Pozityviosios tėvystės mokymai – tai paslaugos, teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti savo tėvystės įgūdžius arba jų įgyti.

Tėvystės mokymams paprastai renkamos tėvų grupės iš 10-15 žmonių, o grupės susitikimų skaičius siekia 8-10 kartų. Vienas tėvų grupės susitikimas trunka apie porą valandų, jų metu suteikiama žinių apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais, apie ribų nustatymą vaikams, vaiko savivertės ir emocinio intelekto ugdymą.

Individuali pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus, pavyzdžiui ligas, netektis, skyrybas. Pagalba gali būti teikiama ir šeimoms. Tai apima socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą, sielovadą, taip pat pagalbą įveikiant priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų ir panašiai.

Pastebima, kad individualios pagalbos dažniau siekia moterys, bet kreiptis dėl tokios paramos labai kviečiami ir vyrai, kurie lygiai taip pat patiria išgyvenimus, stresą, netektis, skyrybas ar kitus sunkumus. Individualių konsultacijų ir užsiėmimų metu padedama asmeniui išgyventi traumuojančias patirtis, surasti išeitis iš sudėtingų situacijų, įveikti asmeninius sunkumus, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Šeimos įgūdžių ugdymas – tai įvairūs grupių užsiėmimai, mokymai apie šeimos finansus ir jų valdymą, šeimų klubų veikla, šeimų stovyklos, neformali pagalba.

Mediacijos paslaugos – tai neteisminis civilinių ginčų tarpininkavimas, siekiant taikaus tarpusavio konfliktų sprendimo.

Ši paslauga labai naudinga, kai šeimai ar asmeniui reikia praktinės pagalbos tarpusavio konflikto akivaizdoje. Jeigu teikiant individualias psichologo konsultacijas žmogui patarimai nedalijami, tai teikiant mediacijos paslaugas ieškoma konkretaus sprendimo sutelkus šeimos narius ir kitus padėti galinčius asmenis, tariamasi, kaip išspręsti konkrečią problemą.

Trumpalaikės vaikų priežiūros paslaugos – ne ilgiau kaip 4 valandos per dieną visiems tėvams, auginantiems 3-6 metų amžiaus vaikus (nuo 6 iki 22 val.). Vaikų priežiūra užtikrinama tuo atveju, jei tėvai gauna kitas aukščiau nurodytas paslaugas ir neturi, kur palikti mažylių.

Pavėžėjimo paslauga – teikiama tiems žmonėms, kurie dalyvauja aukščiau nurodytose veiklose ir negali patys atvykti, pavyzdžiui, nėra pakankamų galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu.

Kiekvienoje savivaldybėje teikiamų paslaugų sąrašas gali šiek tiek skirtis pagal tai, kokių paslaugų konkrečioje vietoje daugiau reikia, tačiau vienoje savivaldybėje turi būti ne mažiau nei trys paslaugų rūšys iš aukščiau pateikto sąrašo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite