Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių, tai kenkia jiems

Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams. 

Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?  

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai, kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai mažą kvapą ir plėšrūnai jų neužuodžia.  

Vos žmogus paliečia jauniklį, ant jo lieka žmogaus kvapas. Tai gali atbaidyti motiną arba pritraukti plėšrūnus, kurie kvapą pajunta daug greičiau. Be to, kontaktas su žmogumi gyvūnams sukelia didžiulį stresą. Jauniklis, paimtas iš gamtos, dažnai neišgyvena net kelių dienų – ne tik dėl streso, bet ir dėl specifinių mitybos ir priežiūros reikalavimų. Tai ypač aktualu stirniukams ir kiškiams, kuriuos žmonės neretai parsineša į namus ar bando atiduoti į gyvūnų globos įstaigas. 

Panaši situacija ir su paukščių jaunikliais. Kai kurių rūšių jaunikliai, pavyzdžiui, varnėnų, strazdų, zylių, lizdus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokie paukščiukai slepiasi žolėje ar krūmuose ir laukia, kol tėvai atskris jų pamaitinti. Juos paėmus, paukščių tėvai dažnai jų neberanda, o pats jauniklis pasimeta ir žūsta. 

Kada pagalba būtina? 

Vis dėlto būna atvejų, kai žmogaus pagalba ir globa yra reikalinga. Žmonių prašoma reaguoti ir nepalikti jauniklių likimo valiai tada, kai jaunikliai yra akivaizdžiai sužeisti (kraujuoja, matomos žaizdos, negali judėti). Taip pat tada, kai šalia pastebima negyva jų motina, jie yra pavojingoje vietoje, pvz. kelio viduryje, ar akivaizdžiai serga.  

Tokiais atvejais prašome skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, arba kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą tel. +370 605 72837, el. paštu lggc@lsmu.lt . Centro specialistai suteiks reikiamą informaciją ir patars, kaip saugiai padėti gyvūnui. 

Dėl pajūryje rastų ruoniukų taip pat reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. 

Atvejais, kai vis dėlto būtina trumpam paliesti jauniklį, pvz. nunešant jį nuo kelio, būtina vengti tiesioginio kontakto su plika oda. Rekomenduojama mūvėti pirštines arba naudoti žolę, samanas ar audinį, kad žmogaus kvapas nepersiduotų gyvūnui. 

Raginame elgtis atsakingai ir rūpestingai bei nepamiršti, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines arba, jei laisvėje šie gyvūnai neišgyvens – gauti veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa. Tokie gyvūnai turi būti laikomi, prižiūrimi, šeriami pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pažeidus šias nuostatas, gali būti taikomos administracinės atsakomybės priemonės.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite