Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių, tai kenkia jiems

Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams. 

Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?  

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai, kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai mažą kvapą ir plėšrūnai jų neužuodžia.  

Vos žmogus paliečia jauniklį, ant jo lieka žmogaus kvapas. Tai gali atbaidyti motiną arba pritraukti plėšrūnus, kurie kvapą pajunta daug greičiau. Be to, kontaktas su žmogumi gyvūnams sukelia didžiulį stresą. Jauniklis, paimtas iš gamtos, dažnai neišgyvena net kelių dienų – ne tik dėl streso, bet ir dėl specifinių mitybos ir priežiūros reikalavimų. Tai ypač aktualu stirniukams ir kiškiams, kuriuos žmonės neretai parsineša į namus ar bando atiduoti į gyvūnų globos įstaigas. 

Panaši situacija ir su paukščių jaunikliais. Kai kurių rūšių jaunikliai, pavyzdžiui, varnėnų, strazdų, zylių, lizdus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokie paukščiukai slepiasi žolėje ar krūmuose ir laukia, kol tėvai atskris jų pamaitinti. Juos paėmus, paukščių tėvai dažnai jų neberanda, o pats jauniklis pasimeta ir žūsta. 

Kada pagalba būtina? 

Vis dėlto būna atvejų, kai žmogaus pagalba ir globa yra reikalinga. Žmonių prašoma reaguoti ir nepalikti jauniklių likimo valiai tada, kai jaunikliai yra akivaizdžiai sužeisti (kraujuoja, matomos žaizdos, negali judėti). Taip pat tada, kai šalia pastebima negyva jų motina, jie yra pavojingoje vietoje, pvz. kelio viduryje, ar akivaizdžiai serga.  

Tokiais atvejais prašome skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, arba kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą tel. +370 605 72837, el. paštu lggc@lsmu.lt . Centro specialistai suteiks reikiamą informaciją ir patars, kaip saugiai padėti gyvūnui. 

Dėl pajūryje rastų ruoniukų taip pat reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. 

Atvejais, kai vis dėlto būtina trumpam paliesti jauniklį, pvz. nunešant jį nuo kelio, būtina vengti tiesioginio kontakto su plika oda. Rekomenduojama mūvėti pirštines arba naudoti žolę, samanas ar audinį, kad žmogaus kvapas nepersiduotų gyvūnui. 

Raginame elgtis atsakingai ir rūpestingai bei nepamiršti, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines arba, jei laisvėje šie gyvūnai neišgyvens – gauti veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa. Tokie gyvūnai turi būti laikomi, prižiūrimi, šeriami pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pažeidus šias nuostatas, gali būti taikomos administracinės atsakomybės priemonės.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Auksinės krivūlės“ apdovanojimą už kultūros puoselėjimą pelnė Šilutės rajono savivaldybė

apdovanojo

Vilniuje 21-ą kartą įteikti svarbiausi savivaldos metų apdovanojimai – „Auksinių krivūlių“ statulėlės. Tradicinė Kultūros ministerijos nominacija  „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ šiemet teko Šilutės rajono savivaldybei. Skelbiama, kad apdovanojimas skirtas „už požiūrį, kad kultūra yra gyvas regiono variklis, o paveldas – ne tik praeitis, bet ir moderni ateitis. Apdovanojimas įteiktas Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui. „Ši savivaldybė, kuriai šiandien atitenka ši nominacija, ėmėsi ilgo, bet sudėtingo kelio ne tik susitaikant, bet ir puoselėjant sudėtingą savo krašto istoriją bei skatinant jos

Dienomis laikysis keliolika laipsnių šilumos

šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 19 d., pirmadienį, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 7-12 m/s. Temperatūra bus 8-13 laipsnių šilumos. Spalio 20 d., antradienį, naktį kai kur truputį palis. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6-11 m/s. Oro temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šilumos, šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną –  10-15 laipsnių šilumos. Spalio 21 d., trečiadienį, naktį pietvakariniuose, dieną daugelyje rajonų palis. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 6-11 m/s, dieną 9-14

Policija – apie nukentėjusius nuo sukčių

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 13 d. Šilutėje vaikinas, gim. 2002 m., feisbuke norėdamas įsigyti „Playstation 5“ konsolę į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Taip prarado 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 25 d. Kintuose gyvenantis 68-erių m. vyras, „Facebook“ tinklapyje radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį generatorių, į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą pervedė 427 eurus. Generatoriaus jam nepristatė, pinigų niekas negrąžino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 15 d. vakare Laučių k., Šilutės sen., automobilį „Peugeot“

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Taip pat skaitykite