Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių, tai kenkia jiems

Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams. 

Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?  

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai, kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji laukia tyliai pasislėpę aukštoje žolėje ar krūmuose, o motina grįžta jų pamaitinti vėliau. Taip daroma saugumo tikslais, nes jaunikliai, palyginus su jau suaugusiais gyvūnais, skleidžia tik labai mažą kvapą ir plėšrūnai jų neužuodžia.  

Vos žmogus paliečia jauniklį, ant jo lieka žmogaus kvapas. Tai gali atbaidyti motiną arba pritraukti plėšrūnus, kurie kvapą pajunta daug greičiau. Be to, kontaktas su žmogumi gyvūnams sukelia didžiulį stresą. Jauniklis, paimtas iš gamtos, dažnai neišgyvena net kelių dienų – ne tik dėl streso, bet ir dėl specifinių mitybos ir priežiūros reikalavimų. Tai ypač aktualu stirniukams ir kiškiams, kuriuos žmonės neretai parsineša į namus ar bando atiduoti į gyvūnų globos įstaigas. 

Panaši situacija ir su paukščių jaunikliais. Kai kurių rūšių jaunikliai, pavyzdžiui, varnėnų, strazdų, zylių, lizdus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti. Tokie paukščiukai slepiasi žolėje ar krūmuose ir laukia, kol tėvai atskris jų pamaitinti. Juos paėmus, paukščių tėvai dažnai jų neberanda, o pats jauniklis pasimeta ir žūsta. 

Kada pagalba būtina? 

Vis dėlto būna atvejų, kai žmogaus pagalba ir globa yra reikalinga. Žmonių prašoma reaguoti ir nepalikti jauniklių likimo valiai tada, kai jaunikliai yra akivaizdžiai sužeisti (kraujuoja, matomos žaizdos, negali judėti). Taip pat tada, kai šalia pastebima negyva jų motina, jie yra pavojingoje vietoje, pvz. kelio viduryje, ar akivaizdžiai serga.  

Tokiais atvejais prašome skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, arba kreiptis į Laukinių gyvūnų globos centrą tel. +370 605 72837, el. paštu lggc@lsmu.lt . Centro specialistai suteiks reikiamą informaciją ir patars, kaip saugiai padėti gyvūnui. 

Dėl pajūryje rastų ruoniukų taip pat reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. 

Atvejais, kai vis dėlto būtina trumpam paliesti jauniklį, pvz. nunešant jį nuo kelio, būtina vengti tiesioginio kontakto su plika oda. Rekomenduojama mūvėti pirštines arba naudoti žolę, samanas ar audinį, kad žmogaus kvapas nepersiduotų gyvūnui. 

Raginame elgtis atsakingai ir rūpestingai bei nepamiršti, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines arba, jei laisvėje šie gyvūnai neišgyvens – gauti veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa. Tokie gyvūnai turi būti laikomi, prižiūrimi, šeriami pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pažeidus šias nuostatas, gali būti taikomos administracinės atsakomybės priemonės.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Policija vėl aptiko narkotikų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gegužės 17 d. vėlų vakarą automobilių stovėjimo aikštelėje Rusnėje apžiūros metu, automobilyje „Toyota“ buvo rasta augalinės kilmės narkotinės medžiagos. Minėta medžiaga priklauso vyrui, gim. 1970 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 16 d. rytą Lentpjūvės g., Šilutėje, rastas vyro, gim. 1965 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Seimas priėmė kontrmobilumo paketą

miškai

Seimas pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis bus įgyvendintos kontrmobilumo priemonės miškuose prie Kaliningrado srities ir Baltarusijos sienos. Seimo nariai pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems siūlymams 20 kilometrų atstumu nuo sienos su šiomis valstybėmis drausti plynuosius kirtimus didesnėse nei 1,5 ha ploto biržėse ir kirsti želdinius ne miško žemėje bei vykdyti plynuosius miško kirtimus prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos. Tokie apribojimai galios visą laiką. Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienio 20 km ruože yra

Orai šils, bet ir šalnų gali būti

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Gegužės 19 d., pirmadienį, naktį daug kur, daugiausia šiaurės Lietuvoje, palijo. Vietomis buvo rūkas. Vėjas besikeičiančios krypties, 3-8 m/s. Temperatūra – 4-9, Pietų Lietuvoje kai kur 1-3 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis šalnos, 0-2 laipsniai šalčio. Pirmadienio dieną daug kur numatomas lietus, smarkiau palis Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Kai kur galima perkūnija. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 7-12 m/s. Temperatūra 10-15, vietomis – 16-18 laipsnių šilumos. Gegužės 20 d., antradienį, naktį vietomis trumpai palis,

Kelionė po knygų pasaulį tęsiasi – Knygų skaitytojų klubo susitikimas bibliotekoje

Gražia tradicija tapo knygų mylėtojų ir skaitymo entuziastų susitikimai Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje. Vienas tokių gražių, jaukių ir prasmingų susibūrimų įvyko 2025 m. gegužės 14 d., kai bibliotekoje veikiančio Knygų skaitytojų klubo nariai tęsė literatūrinių pokalbių ciklą prie arbatos puodelio. Dalintasi mintimis ir skaitymo patirtimi aptariant praėjusio susitikimo metu būsimai literatūrinei diskusijai pasirinktus rašytojo Juozo Gaižausko kūrinius, diskutuota apie tolimesnius klubo veiklos planus bei keistasi skaitinių rekomendacijomis. Kitam susitikimui pasirinkta tema – išskirtinė: bus skaitomos ir aptariamos knygos, kurių

Taip pat skaitykite