Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas

slaugytojaLietuvos sveikatos priežiūros sistemoje įsibėgėjusi reikšminga permaina: slaugytojai perima kai kurias funkcijas iš gydytojų, įgyja daugiau atsakomybių, – jų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Šiandien šie specialistai išrašo keliasdešimt kartų daugiau kompensuojamųjų receptų nei prieš kelerius metus. Kasmet plečiamos jų kompetencijos leidžia pacientams būtinus vaistus, medicinos priemones ar tyrimus gauti greičiau ir paprasčiau – be nebūtinų vizitų pas gydytojus.

Išrašo vis didesnę dalį receptų

Nors didžiąją dalį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašo gydytojai, slaugytojų indėlio pokyčiai akivaizdūs. Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai – beveik 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.

„Slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis – pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją – pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) ​Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams.

Kai gydytojas nustato pacientui diagnozę ir pateikia rekomendacijas, slaugytojai pagal kompetenciją gali skirti ne tik vaistus, bet ir medicinos pagalbos priemones, išrašyti receptą ir tęsti šių priemonių skyrimą. Pavyzdžiui, slaugytojai gali skirti ir išrašyti tvarsčius, hidrogelį, diagnostines juosteles gliukozei nustatyti ar kraujo krešėjimo sistemos būklei įvertinti, slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes, kateterius ir pan.), insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, vienkartines adatas švirkštikliams, stomos priežiūros ir kitas priemones.

Teikia daug įvairių paslaugų

VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad ambulatorinėje sveikatos priežiūroje ar teikiant stacionarines paslaugas slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus. Šios profesijos atstovų kompetencija apima vis daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo komandos slaugytojai nuosekliai tikrina pacientų gyvybinius rodiklius, atlieka ir vertina tyrimus, skiepija, leidžia vaistus, rūpinasi žaizdų ir opų priežiūra. Be to, jie gali savarankiškai skirti tam tikrus tyrimus ir analizuoti jų rezultatus, atlikti profilaktinius patikrinimus vaikams ir suaugusiesiems, rūpintis naujagimiais, konsultuoti dėl gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, sudaryti individualų slaugos planą, jį įgyvendinti ir vertinti rezultatus.

Pasak  D. Prochorovos, šių slaugytojų vaidmuo taip pat yra itin reikšmingas organizuojant ir teikiant priežiūros paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar sunkiai sveikstantiems po operacijų. Daugėjant gyventojų, kuriems būtinos slaugos paslaugos namuose, šios profesijos atstovai aktyviai dalyvauja jas teikiant.

Gali išrašyti ir siuntimus

Ligonių kasa primena, kad bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytojai tam tikrais atvejais gali išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Jie taip pat gali išrašyti siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą arba pas slaugytoją diabetologą. Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją, kai ji būtina, gali išrašyti skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas šio skyriaus gydytojo sprendimu, slaugytojas ligoninėje – stacionare pacientą gydžiusio gydytojo sprendimu.

Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai – greičiau sulaukti pagalbos.

Ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite