Ne visada reikia pas gydytoją: vaistus gali išrašyti ir slaugytojas

slaugytojaLietuvos sveikatos priežiūros sistemoje įsibėgėjusi reikšminga permaina: slaugytojai perima kai kurias funkcijas iš gydytojų, įgyja daugiau atsakomybių, – jų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Šiandien šie specialistai išrašo keliasdešimt kartų daugiau kompensuojamųjų receptų nei prieš kelerius metus. Kasmet plečiamos jų kompetencijos leidžia pacientams būtinus vaistus, medicinos priemones ar tyrimus gauti greičiau ir paprasčiau – be nebūtinų vizitų pas gydytojus.

Išrašo vis didesnę dalį receptų

Nors didžiąją dalį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašo gydytojai, slaugytojų indėlio pokyčiai akivaizdūs. Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai – beveik 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.

„Slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis – pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją – pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) ​Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams.

Kai gydytojas nustato pacientui diagnozę ir pateikia rekomendacijas, slaugytojai pagal kompetenciją gali skirti ne tik vaistus, bet ir medicinos pagalbos priemones, išrašyti receptą ir tęsti šių priemonių skyrimą. Pavyzdžiui, slaugytojai gali skirti ir išrašyti tvarsčius, hidrogelį, diagnostines juosteles gliukozei nustatyti ar kraujo krešėjimo sistemos būklei įvertinti, slaugos priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes, kateterius ir pan.), insulino pompų keičiamųjų dalių komplektus, vienkartines adatas švirkštikliams, stomos priežiūros ir kitas priemones.

Teikia daug įvairių paslaugų

VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad ambulatorinėje sveikatos priežiūroje ar teikiant stacionarines paslaugas slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus. Šios profesijos atstovų kompetencija apima vis daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo komandos slaugytojai nuosekliai tikrina pacientų gyvybinius rodiklius, atlieka ir vertina tyrimus, skiepija, leidžia vaistus, rūpinasi žaizdų ir opų priežiūra. Be to, jie gali savarankiškai skirti tam tikrus tyrimus ir analizuoti jų rezultatus, atlikti profilaktinius patikrinimus vaikams ir suaugusiesiems, rūpintis naujagimiais, konsultuoti dėl gydytojo paskirtų vaistų vartojimo, sudaryti individualų slaugos planą, jį įgyvendinti ir vertinti rezultatus.

Pasak  D. Prochorovos, šių slaugytojų vaidmuo taip pat yra itin reikšmingas organizuojant ir teikiant priežiūros paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar sunkiai sveikstantiems po operacijų. Daugėjant gyventojų, kuriems būtinos slaugos paslaugos namuose, šios profesijos atstovai aktyviai dalyvauja jas teikiant.

Gali išrašyti ir siuntimus

Ligonių kasa primena, kad bendrosios ir išplėstinės praktikos slaugytojai tam tikrais atvejais gali išrašyti siuntimus tyrimams atlikti. Jie taip pat gali išrašyti siuntimą mamogramai atlikti pagal krūties vėžio prevencinę programą arba pas slaugytoją diabetologą. Siuntimą į gydytojo specialisto konsultaciją, kai ji būtina, gali išrašyti skubiosios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas šio skyriaus gydytojo sprendimu, slaugytojas ligoninėje – stacionare pacientą gydžiusio gydytojo sprendimu.

Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai – greičiau sulaukti pagalbos.

Ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite