Nauji žemės verčių žemėlapiai, paminėtas ir Šilutės rajonas

2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1P-546-(1.1 E.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“ patvirtinti žemės masinio vertinimo dokumentai (žemės verčių žemėlapiai).

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias kiekvienas žemės sklypo savininkas gali sužinoti konkretaus žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Pagal žemės masinio vertinimo dokumentus nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų, kurios nustatomos remiantis rinkos duomenų analize (konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis) ir atspindi vietos įtakos faktorių poveikį žemės vertei.

Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Palyginus su 2024 m. nustatyta 33 zonomis daugiau. 2024 m. tokių zonų buvo 1505, 2023 m. – 1464, 2022 m. – 1429, 2021 m. – 1399, 2020 m. – 1348, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos teritorijoje tokių zonų buvo 413.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginus su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,08 karto. Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės r. sav., Lazdijų r. sav., Akmenės r. sav., Birštono sav., Šilalės r. sav. bei Tauragės r. sav. (apie 13 proc.).

Mažiausiai didėjo Radviliškio r. sav., Rietavo sav., Ukmergės r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Šakių r. sav. (apie 3-4 proc.). Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginus su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

  • – gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,08 karto (daugiausiai didėjo Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. – apie 1,15 karto );
  • – komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,07 karto (daugiausiai didėjo Alytaus r. sav., Molėtų r. sav., Kauno r. sav., Palangos m. sav., Panevėžio m. sav., Panevėžio r. sav. – apie 1,13 karto);
  • – mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,1 karto (daugiausiai didėjo Tauragės r. sav., Visagino sav., Zarasų r. sav., Birštono sav., Anykščių r. sav., Kauno r. sav., Šilutės r. sav. – apie 1,25 karto);
  • – pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Akmenės r. sav., Kalvarijos sav., Molėtų r. sav., Širvintų r. sav., Ukmergės r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav. – apie 1,16 karto);
  • – žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Šilutės r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Alytaus r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav., Vilniaus m. sav. – apie 1,16 karto).
Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite