Nauji žemės verčių žemėlapiai, paminėtas ir Šilutės rajonas

2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus 2024 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1P-546-(1.1 E.) ,,Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“ patvirtinti žemės masinio vertinimo dokumentai (žemės verčių žemėlapiai).

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias kiekvienas žemės sklypo savininkas gali sužinoti konkretaus žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Pagal žemės masinio vertinimo dokumentus nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1538 verčių zonų, kurios nustatomos remiantis rinkos duomenų analize (konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis) ir atspindi vietos įtakos faktorių poveikį žemės vertei.

Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Palyginus su 2024 m. nustatyta 33 zonomis daugiau. 2024 m. tokių zonų buvo 1505, 2023 m. – 1464, 2022 m. – 1429, 2021 m. – 1399, 2020 m. – 1348, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos teritorijoje tokių zonų buvo 413.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginus su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,08 karto. Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės r. sav., Lazdijų r. sav., Akmenės r. sav., Birštono sav., Šilalės r. sav. bei Tauragės r. sav. (apie 13 proc.).

Mažiausiai didėjo Radviliškio r. sav., Rietavo sav., Ukmergės r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Šakių r. sav. (apie 3-4 proc.). Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginus su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi taip:

  • – gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,08 karto (daugiausiai didėjo Anykščių r. sav., Molėtų r. sav., Biržų r. sav., Rokiškio r. sav., Birštono sav., Neringos sav., Varėnos r. sav. – apie 1,15 karto );
  • – komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,07 karto (daugiausiai didėjo Alytaus r. sav., Molėtų r. sav., Kauno r. sav., Palangos m. sav., Panevėžio m. sav., Panevėžio r. sav. – apie 1,13 karto);
  • – mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,1 karto (daugiausiai didėjo Tauragės r. sav., Visagino sav., Zarasų r. sav., Birštono sav., Anykščių r. sav., Kauno r. sav., Šilutės r. sav. – apie 1,25 karto);
  • – pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinės rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Akmenės r. sav., Kalvarijos sav., Molėtų r. sav., Širvintų r. sav., Ukmergės r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav. – apie 1,16 karto);
  • – žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėjo 1,09 karto (daugiausiai didėjo Šilutės r. sav., Šilalės r. sav., Tauragės r. sav., Alytaus r. sav., Kauno m. sav., Kauno r. sav., Vilniaus m. sav. – apie 1,16 karto).
Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite