Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis. Lietuvos pašto nuotr.

Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža jūros kiaulytė“. Šis jūros žinduolis gali būti iki 2,5 m ilgio ir sverti iki 300 kg. Po vandeniu ruonis išbūna iki 20 min. Gyvena apie 40 metų. Ruoniai daugiausia minta žuvimi, todėl galimybė laisvai ir saugiai medžioti jiems yra itin svarbi. Pilkieji ruoniai paplitę Kanados, JAV, Šiaurės ir Vakarų Europos pakrantėse, tarp jų ir Baltijos jūroje. Į Lietuvos raudonąją knygą ši rūšis įrašyta nuo 1989 metų.

Didžiausią grėsmę pilkųjų ruonių išnykimui kelia žmonių vystoma žvejyba – ruoniai gali užstrigti ar susižeisti žvejų tinkluose. XX a. ketvirtą dešimtmetį Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šiuo metu Lietuvos vandenyse laikinai susiformuojančią populiaciją sudaro nuo 10 iki 50 ruonių. Klaipėdos jūrų muziejuje slaugomi pajūryje surasti ligoti ar sužeisti ruoniai, taip pat čia jie yra veisiami – siekiant palaikyti pilkųjų ruonių populiaciją, dalis jauniklių išleidžiami į laisvę.

Antrajame pašto ženkle pavaizduota lūšis. Šis plėšrūnas primena katiną, tačiau yra gerokai didesnis, be to, turi ir kelis išskirtinius bruožus – ilgas kojas, trumpą uodegą ir smakro šonuose bei ant ausų styrančius ilgesnių plaukų kuokštus. Tai miško gyvūnas, mėgsta tankius spygliuočių ar mišrius miškus. Minta pelėmis, pelėnais, stirnomis, elniais, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Nors į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2000 metų, Lietuvoje lūšis nemedžiojama nuo 1979 metų. Didžiausią žalą lūšims daro kertami miškai, miškuose besilankantys žmonės, taip pat brakonieriavimas, ypač kilpininkavimas. Dabar Lietuvos miškuose gyvena apie 30 – 40 žvėrių, jos randamos tik kai kuriuose miškų masyvuose – Biržų, Karšuvos, Žaliojoje girioje, Taujėnų – Užulėnio, Kulių, Rokiškio r.

Tiek pilkieji ruoniai, tiek lūšys Lietuvos raudonojoje knygoje yra priskirti pirmai kategorijai, kuri reiškia, kad rūšis yra ties išnykimo riba ir ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones.

Pašto ženklų serija „Europa“ leidžiama kiekvienais metais nauja tema – anksčiau buvo senieji keliai, nacionaliniai paukščiai ir pan. Lietuvos paštas kasmet leidžia ir pašto ženklus su Lietuvos raudonojoje knygoje esančiais gyvūnais. Šiemet sutapus nykstančių gyvūnų temai su „Europos“ pašto ženklų serijos tema, atskiri ženklai Lietuvos raudonajai knygai nebus leidžiami.

Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos pašto inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite