Naujas varpas budintų Katyčius

Katyčiuose sklando nauja gyventojus šiuo metu telkianti ir vedanti idėja, kuria norima visus pabudinti, o miestelį pagražinti ir suteikti jam naujo kvėpavimo. Prie Katyčių katalikų maldos namų planuojama pastatyti varpinę. Šis noras ir tikslas siejamas su pernai paminėtu Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejumi. 

Miestelyje susibūrusi iniciatyvinė grupė jau pradėjo pirmuosius žingsnius šio tikslo link. Idėja kilo katytiškiui Jonui Lukošaičiui, kuris yra minėtos grupės pirmininkas. Susirinkime projektas buvo pristatytas Katyčių gyventojams, kurių dauguma šią idėją pasitiko palankiai, nes jau seniai buvo svarstoma, kaip pagražinti miestelio katalikų maldos namus, juos padaryti mielesniais bei jaukesniais, labiau kviečiančius. Būtent varpas ir turėtų padėti sukviesti tikinčiuosius.

Iniciatoriai tikisi savo idėja sudominti ir patraukti ne tik dabartinius, bet ir buvusius katytiškius, kurie, nors gyvena kitur, savo miesteliui tebėra neabejingi ir nori matyti jį vis atsinaujinantį. Tai turėtų juos paskatinti ir pakviesti dar dažniau čia sugrįžti. Šiuo atveju nauja būtų suklusti priverčiantys, žinią per visą miestelį nešantys ir jo gyventojus vienijantys varpo dūžiai. Katyčių varpas burs tikinčiuosius, kvies maldai ir susimąstymui, palydės paliekančius šį pasaulį.

Iniciatoriams dabar svarbiausias ir, kaip įprasta, sudėtingiausias darbas įgyvendinant bet kokią idėją – surasti lėšų varpinės statybai. Informacija apie projektą išdėstyta tam skirtoje interneto svetainėje, draugų ir rėmėjų ratas plečiasi socialiniame tinkle „Facebook“.

Katyčių iniciatyvinė grupė visus norinčius ir galinčius prašo paremti varpinės projektą ir prisidėti pinigais bei darbais, bet taip pat ir geru žodžiu bei malda. Visi, parėmę varpinės statybą, bus įamžinti kapsulėje, kuri, įmūryta pamatuose, perduos žinią apie šią iniciatyvą ateities kartoms.

Aistė Plaipaitė

 

Žemaičių Naumiesčio Šv. Archangelo Mykolo parapija (Katyčių varpinės statyba), Šiaulių banko sąskaita LT287180700002700323.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite