Naujame medžioklės sezone bus galima sumedžioti 341 vilką

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo 2023-2024 m. limito: nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. bus galima sumedžioti 341 vilką. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito nesiūloma skirstyti rajonais.

Pagal Medžioklės taisykles, vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė. Rengiant projektą iš esmės remtasi 2022-2023 m. sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Atlikti tyrimai rodo, kad vilkų šeimų skaičius auga: Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra ne mažiau kaip 91. Pagal Vilko apsaugos planą jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32-62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, kuris lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo.

Planuojant sumedžiojimo limitą, VDU mokslininkai rekomendavo atsižvelgti ir į tai, kad pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią populiacijos būklę bei didėjantį vilkų skaičių. Pastaruosius keturis medžioklės sezonus nustatant sumedžiojimo limitą, besiveisiančių šeimų skaičius buvo dauginamas iš kaimyninėse šalyse nustatyto prieaugio vidurkio 3,25, tačiau, naudojant šį perskaičiavimo koeficientą, visą šį laikotarpį buvo stebimas vilkų populiacijos augimas. Tikėtina, kad prieaugio vidurkis 3,25, kuris buvo nustatytas šiauresnėse šalyse, neatitinka geresnėse gamtinėse sąlygose besiveisiančios vilkų populiacijos būklės.

Kad būtų galima sustabdyti tolesnį vilkų populiacijos augimą, VDU mokslininkai siūlė šiemet atsargiai didinti prieaugio vidurkio koeficientą, naudojamą šio medžioklės sezono sumedžiojimo limitui apskaičiuoti, iki 3,75. Pokytis po siūlomo prieaugio vidurkio koeficiento koregavimo bus stebimas ir šis koeficientas bus atitinkamai koreguojamas nustatant vilkų sumedžiojimo limitą  kitais metais.

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Ankstesnis vilkų medžioklės sezonas realiai baigėsi kovo 2 d. Praėjusiam medžioklės sezonui buvo nustatytas 282 vilkų sumedžiojimo limitas.

Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais panaši. Iki 2023 m. rugsėjo 12 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta  112 908 eurai, iki 2022 m. rugsėjo 20 d. – 127 137 eurai, 2021 m. – 100 401 euro kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite