Nacionalinis miškasodis. Lietuvos miškuose pasodinta 2 mln. naujų medžių

Balandžio 23 d. vyko didžiausia iš visų iki šiol buvusių miško sodinimo talka – Nacionalinis miškasodis. Visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose buvo įveistas rekordinis plotas naujų miškų – net 748 ha. Naujai įveisiamuose miškų plotuose pasodinta virš 2 mln. įvairių rūšių medelių – beržų, juodalksnių, eglių, pušų bei ąžuolų.

Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) organizuojamo renginio metu medelius visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir piliečiai, mylintys gamtą bei norintys prisidėti prie Lietuvos miškingumo didėjimo, kuris šiuo metu siekia 33,7 proc.

„Džiugu, kad Lietuvoje miškų daugėja. Jeigu palyginsime dabartinę Lietuvą su tarpukario, tai miškų plotas dabartinėje Lietuvoje yra tris kartus didesnis. Miškai valo orą, kuriuo mes kvėpuojame, užtikrina rekreacinę funkciją, saugo dirvožemį, suteikia galimybes apsirūpinti kuru. Dėl to kiekvieną raginu, turint laisvą plotelį, pasodinti medžių. Taip geriname aplinką, kurioje gyvensime“, – apie akciją kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nauji plotai

Šių metų pagrindinis miškasodžio akcentas – naujai įveisiami miškų plotai. Be naujai įveisiamų miškų plotų, Valstybinių miškų urėdija balandį atkurs apie 9175 ha miškų, kuriuose buvo pasodinta dar apie 30 mln. medelių.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, Nacionalinis miškasodis – kelių dešimčių metų tradicija ir viena prasmingiausių švenčių, suburiančių į miško sodinimą įvairiausių profesijų atstovus bei įvairaus amžiaus Lietuvos piliečius, kurie nori kartu prisidėti prie darbo, gražiausiai įprasminančio žmogaus meilę gamtai.

„Mums, miškininkams, miškasodis – ypatinga šventė. Rūpinamės, kad miškai išliktų ateities kartoms ir šiandien ypatingai didžiuojamės, kad miško sodinimas, buvęs tik miškininkų darbu, tapo gražia ir laukiama švente, prie kurios kasmet jungiasi vis daugiau žmonių ir juos sieja viena gražiausių mūsų vertybių – pagarba ir meilė gamtai“, – sakė V. Kaubrė.

Pasibaigus Nacionaliniam miškasodžiui, Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) gegužės 21 dieną kviečia susitelkti kitam prasmingam tikslui – „Miško kuopai“, kurios metu visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose bus tvarkomi miškai bei renkamos juose paliktos šiukšlės, kurių miškininkai per metus surenka net 900 tonų.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite