Gegužės 4 d., sekmadienį, paminėjus Motinos dieną, pažvelkime, kaip moterys – mamos, valdovės, mokslininkės, kūrėjos – įamžintos pasaulio ir Lietuvos piniguose. 

Nors dažniausiai piniguose matome politinius lyderius ar mokslininkus, moterų įvaizdis numizmatikoje užima ypatingą vietą – kartais tai realios asmenybės, kartais – simboliai, perteikiantys tautos dvasią, laisvės siekį ar motinystės idealus.

Moterys pasaulio piniguose

Monetose ir banknotuose dažniausiai vaizduojamos moterys valdovės ar šaliai nusipelniusios asmenybės. Nepralenkiama šioje srityje buvo Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Jos portretą galėjome matyti ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir Australijos, Kanados, Belizo ir kitų valstybių piniguose. Elžbieta II tapo pirmąja monarche, kurios nuotrauka buvo panaudota ant banknotų. Vienu metu jos atvaizdas puošė net 33 šalių valiutą.

Kitos valdovės, pvz., Rusijos imperatorienės Ana Ivanovna ir Jekaterina II, taip pat buvo įamžintos piniguose. Antai 1732 m. Rusijos imperijos rublio monetoje galime išvysti Anos Ivanovnos portretą, o Jekaterinos II atvaizdas puošė carinės Rusijos 100 rublių banknotą.

Skandinavijos šalys, garsėjančios lyčių lygybės tradicijomis, taip pat išskirtinai pagerbia moteris. Švedijos banknotuose puikuojasi rašytoja Astrid Lindgren, aktorė Greta Garbo ir operos solistė Birgit Nilsson. Norvegijos banknotuose galime sutikti Nobelio premijos laureatę Sigrid Undset.

Maria Skłodowska-Curie – viena iš nedaugelio mokslininkių, kurios atvaizdas puošia pinigus skirtingose šalyse. Jos portretas pirmą kartą pasirodė 1967 m. ant Lenkijos 10 zlotų monetos, antrą kartą – ant 100 zlotų sidabrinės monetos. Tapi pat ją buvo galima išvysti ir ant banknotų – 1989 m. Lenkijoje išleisto 20 000 zlotų banknoto ir 2011 m. kolekciniame 20 zlotų banknote, skirtame 100-osioms Nobelio premijos skyrimo metinėms įamžinti. 1994 m. Prancūzija pagerbė šią iškilią mokslininkę, išleisdama 500 frankų banknotą su jos atvaizdu. Naujausias įamžinimas – 50 euro centų moneta, kuri pradėta leisti 2024 m. Lenkijoje Maria Skłodowska-Curie buvo pagerbta dar kartą 2011 m. 

Moterys Lietuvos piniguose

Lietuvoje moterų atvaizdai piniguose atsirado jau tarpukariu. 1922 m. laidos 5 litų banknote vaizduojama verpianti lietuvaitė, simbolizuojanti tautos darbštumą.

1928 m. šimtmečio 100 litų banknoto autorius Adomas Galdikas pavaizdavo tautinį kostiumą vilkinčią moterį su gausybės ragu – modernios Lietuvos alegoriją. Šiai alegorijai pozavo reali asmenybė – Lietuvos diplomato Edvardo Turausko žmona Elena Turauskienė.

Taip pat svarbus simbolis – skulptoriaus Juozo Zikaro sukurta „Laisvės“ statula, kurios atvaizdas puošė 1930 m. ir po nepriklausomybės atkūrimo leistus 20 litų. Skulptūrai pozavo Juozo Zikaro žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė.

Atkūrus nepriklausomybę, svarstyta, kokius atvaizdus naudoti naujuose litų banknotuose. Tarp siūlymų buvo net Kanuto Rusecko paveikslo „Pjovėja“ motyvas. Galiausiai pirmąja realia moterimi ant atkurtos Lietuvos pinigų tapo rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, pavaizduota ant 1 lito banknoto.

Vėliau moterys buvo pagerbtos ir kolekcinėse monetose. 2011 m. išleista 50 litų moneta rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms, o 2006 m. progine moneta pagerbta Emilija Pliaterytė – 1831 m. sukilimo herojė.

Moters atvaizdas buvo pasirinktas ir sporto srityje. Ant 2003 m. išleistos 50 litų monetos, skirtos Atėnų olimpinėms žaidynėms, pavaizduota dviratininkė, simbolizuojanti Lietuvos sporto pergales.

2016 m. pasirodė kolekcinė 20 eurų moneta su plaukikės atvaizdu, ji mums primena Rūtos Meilutytės triumfą Londono olimpiadoje.

Lietuvos bankas taip pat leidžia monetas su mitiniais moterų atvaizdais. 2021 m. išleista kolekcinė 5 eurų moneta, skirta lietuvių liaudies pasakai „Eglė – žalčių karalienė“, joje perteiktas vienas gražiausių ir simboliškiausių mūsų tautosakos moterų vaizdinių.

Pinigų muziejaus inf.