Mokyklos suole – po 46–erių metų
Saulėtą ir šiltą rugpjūčio 18–ąją, šeštadienį, prie Kintų pagrindinės mokyklos būriavosi nemažas būrelis žmonių. Į klasės draugų susitikimą rinkosi III laidos (1972 m.) abiturientai ir ne tik jie.
Buvo tartasi, kad susitikime dalyvaus ir tie klasiokai, su kuriais mokytasi kartu nuo pat 1961 metų iki 1970–ųjų. Sąraše, kurį mums perdavė mokyklos direktorė Asta Gužauskienė, 90 mokinių pavardės iš Kintų devynmetės, Vabalų, Rūgalių, Mingės, Stankiškių, Ventės, Kiškių pradinių mokyklų. Gaila, kad dėl sveikatos negalėjo atvykti kviestos mūsų mokytojos.
Susitikimas ir pasivaikščiojimas po mokyklą
Iš viso atvyko penki bendraklasiai, su kuriais mokėmės iki devintos klasės, ir 7 trečiosios laidos abiturientai, kurie nebuvome praleidę nė vieno susitikimo. Ar pažinome vieni kitus? Jei atvirai, teko pasukti galvą dėl klasės draugų, kurių nebuvome matę beveik penkis dešimtmečius…
Nekantravome peržengti mokyklos slenkstį, pasėdėti suole, kuriame teko mokytis vos dvejus metus, kai buvo pastatyta nauja Kintų vidurinė mokykla. Direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Violeta Kližentienė maloniai aprodė visą mokyklą, pasidžiaugėme suremontuotomis klasėmis ir kabinetais. Koridoriuose ant sienų puikuojasi įvairių laidų abiturientų nuotraukos. Buvo smagu pasėdėti suole, susiradus savo vietą. Niekas nepamiršta, rodos, tai buvo vakar.
Šviesus daugiafunkcis centras
Kultūros namuose, kur šiandien įsikūręs daugiafunkcis centras, mes mokėmės devintoje klasėje, kol buvo statoma naujoji mokykla. Buvo įdomu ir gera. Mokytojai ateidavo iš seno raudonojo pastato, čia vykdavo choro repeticijos ir šokiai, kuriuose šokdavome kartu su budinčiais mokytojais. Kultūros namuose vykdavo šventės, minėjimai, čia mums būdavo teikiami apdovanojimai už įvairius pasiekimus, čia trylikai mūsų buvo įteikti atestatai.
Šiame pastate žiūrėdavome kino filmus, daugelis ir patys juos rodydavome, nes lankėme jaunųjų kino mechanikų būrelį. Šiandien buvusioje kino salėje įrengtas Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, kuriame vyksta daug įvairių renginių ir parodų.
Senojoje mokykloje
Kai vyksti į susitikimą su bendraklasiais, visada norisi pasivaikščioti seniai vaikščiotais takeliais ir mokyklos koridoriais. Prieš susitikimą dauguma teiravosi, ar galėsime aplankyti senąją mokyklą, kurioje šiandien įsikūrusi VšĮ „Kintai Arts“ rezidencija. Kai kalbėjausi su Kintų muzikos festivalio įkūrėja kintiške Audra Juodeškiene ir tariausi dėl susitikimo, išgirdau džiaugsmą balse, kad būrys žmonių nori aplankyti savo buvusią mokyklą.
„Muzikos festivalis plečia veiklą, į Kintus atvyksta talentingų menininkų. Jau esame įrengę ekspozicines sales, veikia kūrybinės studijos, surengtos trys parodos, menininkams įrengtos patogios gyvenamosios patalpos. Visi esate laukiami. Atidaryta jaunų menininkų Ievos Tulaitės ir Kipro Černiausko, praėjusiais metais baigusių Dailės akademijoje bakalauro studijas, paroda. Jų darbai gimė keliaujant gumine valtele iš Palūšės, Ignalinos rajone, iki mūsų rajono“, – kalbėjo A.Juodeškienė, vedžiodama po rezidenciją.
Vaikščiodami gerai pažįstamais koridoriais, dalijomės mokykliniais prisiminimais apie bendravimą su mokytojais, apie labiausiai patikusias pamokas, sportinius pasiekimus ir savo pomėgius. Pajutome, kad pastatas tinka meno rezidencijai. Įdomu buvo pasidairyti į parodai ruošiamus paveikslus.
Prisiminimų vakaras
Vos ne kiekvienas turėjo atsivežęs mokyklos laikų nespalvotų nuotraukų – šiandien jų vertė neįkainojama. Kalbėta apie tuos, kurie neatvyko į susitikimą ar kurių nematėme ilgus dešimtmečius. Juodai baltos nuotraukos primena vaikystės ir jaunystės laikus, kai neslėgė rūpesčiai ir atsakomybė, kai kiekviena diena buvo vaikiškai graži. Temstant visi būreliu patraukėme pasižiūrėti, kaip į marias leidžiasi saulė, o vėliau aplankėme ir Kintų uostą, į kurį vaikystėje šiltomis dienomis eidavome maudytis.
Sunkiausia buvo atsisveikinti. Dar ne viskas prisiminta, dar ne visais įspūdžiais pasidalinta… Dėkojome Cezariui Lapinskui, susitikimo iniciatoriui ir sielai, už suorganizuotą galimybę pabūti kartu ir padovanotas gėles. Susitarėme vėl susitikti kitais metais ir pasistengti, kad dar daugiau mūsų atvyktų aplankyti draugų ir mokyklos.
Birutė Morkevičienė