Moksleivių žaidynėse netrūko entuziazmo ir staigmenų

Šilutės rajono moksleivių 5-osiose sporto žaidynėse gegužės 7-8 d. miesto stadione varžėsi 15 komandų – apie 300 dalyvių. Tarp pagrindinių mokyklų rinktinių nugalėjo M. Jankaus moksleiviai, pelnę 163 taškus, tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų pirmavo Šilutės pirmosios gimnazijos sportininkai (169 tšk.).

Pagrindinių mokyklų žaidynių nugalėtoja – M. Jankaus pagrindinės mokyklos rinktinė su savo kūno kultūros mokytojais.

 

Žaidynes kas antri metai rengia Šilutės sporto mokykla (direktorius Aivaras Lileikis). Šiemet žaidynių programą sudarė 8 sporto šakos: mažasis futbolas (7×7), krepšinis (3×3), tinklinis (4×4), smiginis (3), galiūnų varžybos (2), krosas (15), estafetė (4), virvės traukimas (7×7). Krepšinį žaidė vaikinai ir merginos, tinklinio, estafetės ir virvės traukimo komandos buvo mišrios, smiginio varžybose strėlytes į taikinį mėtė tik merginos. Kroso bėgikai lenktyniavo anksčiau.
Devynių pagrindinių mokyklų rinktinės varžėsi praėjusį trečiadienį. Pagrindinių mokyklų ginčą laimėjo M. Jankaus sportininkai (mokytojai H. Petrauskas, R. Radišauskaitė, R. Kuncaitienė, I. Viliūnienė), surinkę 163 taškus. Pagirtinai pasirodė Usėnų ir Vilkyčių komandos, užėmusios 2-3 vietas (155 ir 153 tšk.). Tolimesnė komandų rikiuotė: Juknaičiai – 4 v., 147 tšk., Katyčiai – 5 v., 147 tšk., Pamario p. m. – 6 v., 138 tšk., Rusnė – 7 v., 120 tšk., Saugos – 8 v., 117 tšk., Traksėdžiai – 9 v., 102 tšk. Dviem komandoms surinkus vienodai taškų aukštesnė vieta skirta tai, kuri užėmė daugiau pirmų vietų.
Ketvirtadienį Šilutės stadione šurmuliavo penkių gimnazijų ir Kintų vidurinės mokyklos sportininkų komandos. Saulėtu oru juos ir aistruolius pamalonino „Atėnės“ šokėjos. O varžybos vyko itin atkakliai, netrūko ir staigmenų. Viena iš jų – vaikinų krepšinio turnyrą laimėjo Vainuto gimnazijos ekipa, aplenkusi Šilutės pirmosios gimnazijos komandą. Trečią vietą užėmė Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos krepšininkai. 5-6 vietas užėmė naumiestiškiai ir kintiškiai.

Virvę traukia vainutiškiai.

Tarp merginų komandų žaidynių čempionėmis tapo švėkšniškės, kurias į pergales vedė jų lyderė Livija Kaktaitė. Antrą vietą užėmė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos ekipa, trečią – Vydūno gimnazijos merginos.
Strėlytes į taikinį taikliausiai metė naumiestiškės, 2-3 vietas užėmė vainutiškės ir švėkšniškės. Vis dėlto daugiausiai pirmų vietų iškovojo Šilutės pirmosios gimnazijos rinktinė (mokytojai R. Drungilas, V. Kirijanovas, D. Plaipienė). Šilutiškiai laimėjo futbolo ir tinklinio (2 vaikinai, 2 merginos) varžybas, greičiausiai bėgo estafetę (2 vaikinai, 2 merginos). Galiūnų rungtyse (metė svarstį, stūmė lengvąjį automobilį, vertė padangą) dominavo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos stipruoliai. Antri liko vainutiškiai, treti – naumiestiškiai, ketvirti – kintiškiai. Vydūno ir Šilutės pirmosios gimnazijų atletams noromis nenoromis teko pripažinti kaimo atstovų jėgą.
Emocingiausiai traukta virvė. Šešios komandos varžėsi ratų sistema. Komandą sudarė 4 vaikinai ir 3 merginos. Vaikinai pasižymėjo stotu, merginos – ryžtu padėti. Smarkiausiai į virvę kibdavo vainutiškiai, jie ir nugalėjo. Antrą vietą užėmė Šilutės pirmosios gimnazijos komanda, trečią – naumiestiškiai.
Gimnazijų ir vidurinių komandų sporto žaidynes laimėjo Šilutės pirmosios gimnazijos rinktinė, pelniusi 169 taškus. Antrą vietą užėmė Švėkšnos „Saulės“ gimnazija (166 tšk.), trečią – Vainuto gimnazija (162 tšk.), ketvirta liko Žemaičių Naumiesčio gimnazija (162 tšk.), penkta – Vydūno gimnazija (152 tšk.), 6-a – Kintų vidurinė mokykla (145 tšk.).
Apdovanojimus įteikė Šilutės sporto mokyklos direktorius A. Lileikis.

R. D. Mažutis

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite