Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo.

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių tipografų populiacija, didėjo jų daroma žala. Žievėgraužiai tipografai pažeidė 4 kartus daugiau eglių nei 2020 metais.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Apsigyvena po žalių eglių žieve visame medžio stiebe. Žievėje grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūva.

Žievėgraužis tipografas pirmiausia užpuola vėjo pažeistas (ką tik išverstas, nulaužtas) ir nuo sausros labai nusilpusias egles. Jose pasidaugina, tada masine ataka gali įveikti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose ilgalaikius dauginimosi židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 50 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti atsiradusias išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužiai vabalai.

Šaltasis metų laikas yra tinkamiausias tvarkyti pažeistus medynus. Tuomet mažiausiai pažeidžiama dirva, aplinka ir netrikdomi miško gyventojai. Pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas išblės iki pavasario ir, kai orai atšils, į tuos medynus beveik nebevilios pradėjusių skraidyti žievėgraužio tipografo vabalų. Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo nulaužtus, išverstus, kenkėjų apniktus ar džiūstančius medžius iš miško pašalinsime, tai bus veiksminga priemonė, sumažinsianti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą.

Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo miškais, juos tinkamai prižiūrėti. Jei kils klausimų, kokias priemones reikia taikyti vėjo ir kitų faktorių pažeistuose miškuose, Jus gali konsultuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistai. Kontaktus rasite interneto svetainės www.amvmt.lt kontaktų skiltyje.

Valstybinės miškų tarnybos inf. 

  • Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite