Miško kirtimų ribojimai paukščių perėjimo laikotarpiu

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15 d. – rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiamia kirsti mišką. Taip pat ir  gabenti medieną visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir iš kirtaviečių išvežta technika.

Paukščių perėjimo laikotarpiu miško kirtimai ir medienos išvežimas iš miško draudžiami visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose: II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose; III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose; IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Draudimas netaikomas sanitariniams žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno pavojingi kenkėjai, kirtimams. Taip pat leidžiama kirsti visų rūšių medžius, kuriuose minėti kenkėjai jau apsigyvenę, bei medynus, kuriuose einamaisiais metais dėl abiotinių veiksnių ir (ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių. Šie kirtimai turi būti vykdomi laikantis Miško kirtimų taisyklių ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitoks sanitarinių miško kirtimų laikas.

Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

Daugiau informacijos apie miško kirtimus ir draudimus, miško sanitarinę apsaugą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse.

Paukščių lizdaviečių apsauga

Kirtimų metu svarbu saugoti perinčius paukščius: palikti medžius su saugomų paukščių rūšių lizdais ir tokius medžius, kuriuose yra uoksų, drevių, prie jų formuoti biologinei įvairovei svarbių medžių grupes.

Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes detaliai aprašyti Miško kirtimų taisyklėse. Miškų kirtimai ir medienos traukimas griežtai ribojamas kurtinių tuokvietėse. Ribojimai taikomi ir aplink kitas lizdavietes, kurios numatytos Miško kirtimų taisyklių 1 priede.

Atsakomybė

Pažeidusiems ar nesilaikantiems galiojančių reikalavimų dėl medžių kirtimo gresia administracinė atsakomybė pagal ANK 271 straipsnio 7 dalį. Medžių ir krūmų kirtimas miško žemėje ir (ar) medienos ištraukimas aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse nustatytu draudžiamu metu užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1 000 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 eurų iki 1 500 eurų.

Neteisėtų kirtimų atveju gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų, konfiskavimas.

Aplinkosaugininkai primena, kad paukščių perėjimo laikotarpiu draudžiama ne tik atlikti miško kirtimus, bet ir negalima intensyviai genėti ar kirsti saugotinų medžių ir krūmų viešuosiuose želdynuose. Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo, skrydžių saugumui arba kai tai yra būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Nors privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, tačiau rekomenduojama paukščių perėjimo laikotarpiu netrikdyti paukščių, negenėti, nekirsti medžių, krūmų, arba prieš tai įsitikinti, kad juose nėra apgyvendintų lizdų.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite