Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“.

Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m.
Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios atletikos sporto meistras ir tarptautinių varžybų nugalėtojas, prizininkas;
Petras Jakštas – Nepriklausomos Lietuvos karininkas, švietėjas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, bibliografas ir bibliofilas. Apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakties jubiliejiniu medaliu už knygą „Senoji Šilutė“ ir „Sidabrinės nendrės“ premija – už ilgametę kraštotyros veiklą;
Eva Labutytė – dailininkė, sukūrusi M. Mažvydo, Vydūno, K. Donelaičio, M. Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių portretus, kūrė ekslibrisus, iliustravo knygas, kartu su kitais įkūrė M. Jankaus muziejų Bitėnuose.
Beje, P. Jakšto knygą „Senoji Šilutė“ taip pat iliustravo E. Labutytė. „Sidabrinė nendrė“ P. Jakštui paskirta po mirties, Amžinybėje ilsisi ir E. Labutytė.
Iš viso yra 40 „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatų: asmenybių, meno kolektyvų, įstaigų, porų, kai kartu pagerbti vyras su žmona.

Garbės piliečiai ir lietuvininkų viltis…
Šeši Šilutės miesto asmenys bei du savo veikla išgarsinę Juknaičius, iš viso 8 asmenybės, paskelbti Garbės piliečiais. Pirmasis Šilutės miesto Garbės pilietis (1991 m.) buvo Jurgis Plonaitis, pernai taip įvertinti Vytauto Jovaišos nuopelnai. Garbės piliečių vardai suteikti ir „Juknaičių“ šokių kolektyvo vadovei Loretai Margaritai Černeckienei bei Zigmantui Dokšui. Amžinybėn išėję 5 Garbės piliečiai: J. Plonaitis, J. Jonaitis, V. Vaicekauskas, R. Dobranskienė, A. Červinskas.

Nuo 1996 m. Šilutėje teikiama „Lietuvininkų vilties“ premija. Taip įvertinami asmenys, meno kolektyvai, visuomeninės organizacijos už jaunimo telkimą, ugdymą arba jauni žmonės, išgarsinę savo darbu Šilutės kraštą. Iš viso jau yra 18 šios premijos laureatų. Tai prof. D. Kaunas, buvusi F. Bajoraičio bibliotekos direktorė D. Užpelkienė, renginių vedėjas, poezijos, dainų tekstų kūrėjas M. Budraitis, Šilutės skautų tuntas, Reminta ir Vygantas Stoškai bei kiti.

Šilutės ambasadorių klubas?
Pagerbtųjų ir apdovanotųjų sąraše – 66 įrašai.
Šilutės r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė „Pamariui“ sakė, kad „Sidabrinės nendrės“ premija apdovanota visuomenininkų, politikų, kultūros, švietimo, sporto šviesulių, įstaigų ir meno kolektyvų… Jau senokai Savivaldybėje sklando idėja kurti klubą, į jį suburti šios premijos laureatus, bent kartą per metus surengti susitikimą, prie kavos puodelio pasitarti, padiskutuoti.

„Jie yra Šilutės krašto ambasadoriai, neša ir skleidžia žinią apie Pamarį, bent jau kultūros žmonės tą daro negailėdami jėgų…“ – sakė V. Griškevičienė, svarstanti, kad tokiam klubui tiktų „Sidabrinės nendrės“ ambasadorijos“ pavadinimas. Idėją turėtų svarstyti rajono vadovai, vietos politikai. „Gal ne Kultūros skyriaus reikėtų klausti, ar 120-ųjų gimimo metinių proga ant Petro Jakšto kapo bus padėta gėlių?“ – šyptelėjo V. Griškevičienė.

Savivaldybėje pavyko sužinoti, kad premijų laureatai bei Garbės piliečiai kviečiami į Šilutės miesto šventę, jiems išsiunčiami mero Vytauto Laurinaičio pasirašyti kalėdiniai sveikinimai, taip pat yra kiekvienų metų jubiliatų sąrašas. Jubiliejų proga meras ar kiti Savivaldybės vadovai pasveikina ir įstaigų, įmonių vadovus. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka kasmet rengia „Kraštiečių sueigą“, anot V. Griškevičienės, tai kas kita: garsūs žmonės, kurie kilę iš Pamario krašto, sukviečiami į gimtinę iš kitų Lietuvos vietų, užsienio.
Artėja Kovo 11-oji, kai Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Būtent Kovo 11-osios ceremonijos akcentas ir būna „Sidabrinės nendrės“ premijos teikimas. Vasario 16 d. teikiama „Lietuvininkų vilties“ premija. Anot V. Griškevičienės, nedaug liko iki Kovo 11-osios, iki garbingojo 30-mečio, o rajonas neturi net metraščio, kas padaryta, tarkim, per 10, 15, 20, 25 ar 30 metų… O juk visose gyvenimo srityje įvyko daug permainų, Nepriklausomybės pradžios vaikai jau vaikus augina. O kiek šio 30-mečio liudininkų jau Amžinybėje? Išėjo nepakalbinti, neišklausyti.
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas svarstė, kad ryšiais su Garbės piliečiais bei dviejų premijų laureatais turėtų rūpintis ir seniūnai. Esą buvo laureatų sodintas parkas. Buvo Šilutės mažųjų laivų uosto teritorijoje pradėta spausti atminimo pėdas…

Šilutės seniūno nuomonė
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pripažino, kad premijų laureatų, Garbės piliečių subūrimas, jeigu jie sutiktų, o gal ir iniciatyvą parodytų, būtų gerai, nes bendrauti visada naudinga, o juk pagerbtos ir apdovanotos neeilinės asmenybės, kolektyvai. „Šie žmonės yra sukaupę patirties, jų nuomonė visur praverstų“, – sakė seniūnas.
Šilutės seniūnija Vėlinių proga skiria dėmesio vienišų asmenų kapams, o ant Šilutės miesto Garbės piliečių kapų padeda po gėlės žiedą, uždega po žvakutę. Anot seniūno, Garbės piliečiams daugiau dėmesio rodyta, kol jie buvo gyvi: lankyta, bendrauta.

Apie Petrą Jakštą
P. Jakštas gimė Stramilių kaime šalia Rokiškio. Tėvai buvo ūkininkai. Jie sūnų leido į carinę pradžios mokyklą, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui išsiuntė mokytis į Sankt Peterburgą, kur jaunuolis baigė Šv. Kotrynos gimnazijos šešias klases, tačiau dėl perversmo mokslą nutraukė ir 1918 m. pabaigoje grįžo į tėviškę. Įstojo į Kauno karo mokyklą ir 1921 m. ją baigė, metus buvo fronte, vėliau tarnavo Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulke, kitur. Iš karo tarnybos pasitraukė turėdamas majoro laipsnį. Vyresnybės pavedimu karininkas rūpinosi karių kapų tvarkymu, dalyvavo įrengiant kovose su Raudonąja armija žuvusių karių memorialą Červonkoje (Latvija) ir Nežinomo kareivio kapą Kauno karo muziejaus sode.

P. Jakštas Kauno universitete studijavo lyginamąją kalbotyrą. Jis įvairiu lygiu mokėjo dvylika kalbų. 1930 m. Kaune pradėjo veikti elitinis bibliofilų klubas. P. Jakštas buvo draugijos narys nuo pat jos įkūrimo, skaitė pranešimus susirinkimuose, sukaupė turtingą apie 5000 leidinių biblioteką. Sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvą, žuvo P. Jakšto brolis partizanas Vytautas, buvo sunaikinta sodyba, dalis bibliotekos. Po ilgo slapstymosi svetima pavarde (turėjo 1894 m. gimusio darbininko A. I. Putliūno dokumentus) Lietuvoje ir Latvijoje P. Jakštas 1955 m. legalizavosi. Likusią gyvenimo dalį jis su šeima praleido Šilutėje, kur dirbo ūkvedžiu ir techniku autotransporto įmonėje. 1988 m. rudenį jis dalyvavo įkuriant Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės skyrių, per mitingą mieste pirmą kartą po pusės amžiaus pertraukos iškėlė tautinę vėliavą. Netrukus po to, lapkričio 14 d., P. Jakštas mirė. Jis buvo palaidotas kaip karininkas, karstą dengė vėliava.

Šilutės gatvė yra pavadinta jo vardu, o ant namo, kuriame gyveno, atidengta atminimo lenta.
P. Jakšto palikime rasta itin vertingų archyvinių dokumentų, rankraščių ir apie 800 Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kasdienybę ir šventes vaizduojančių nuotraukų. Jis paliko daugiau kaip 40 savo sukurtų rankraštinių darbų. Kai kurie jų, pvz., „Senoji Šilutė“ (publikuota „Pamaryje“), „Kelionė po Šilutės rajoną“ vadintini regiono istorijos monografijomis. Savo bibliotekos likimu P. Jakštas pasirūpino 1985 m. Jis vertingus lituanistinius ir senuosius Europos leidinius (apie 1100 egzempliorių) perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai, 700 knygų padovanota Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai.

Stasė SKUTULIENĖ