Ministerija rekomenduoja kasmetinę vaikų sveikatos patikrą atlikti anksčiau

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.

Kasmetinė mokinių sveikatos patikra – daugiau nei formalumas

Kasmetinės sveikatos patikros nemokamai atliekamos visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir pilnamečiams mokiniams. Patikra susideda iš dviejų dalių: šeimos ar vaikų ligų gydytojo ir gydytojo odontologo ar burnos higienisto patikros. Po jų el. būdu išrašomas Mokinio sveikatos pažymėjimas. Sveikatos patikros yra privalomos visiems mokiniams. Remiantis jomis stebimi vaikų sveikatos pokyčiai, bet ne tik.

„Pirmiausia, kasmetinė vaikų sveikatos patikra skirta įvertinti pagrindinius vaiko sveikatos rodiklius visapusiškai. Tai nėra tas pats, kai kreipiamės dėl vieno ar kito susirgimo per mokslo metus. Kasmetinės patikros metu įvertinamas vaiko ūgis, svoris, vaiko psichomotorinė raida (iki 4 metų), regėjimas, klausa, atramos judamasis aparatas, psichikos sveikatos būklė, mitybos ir higienos įgūdžiai, burnos sveikata, arterinis kraujo spaudimas, atliekami kiti reikalingi tyrimai“, – sakė Kristina Jokimaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

Specialistė atkreipia dėmesį, jog beveik pusė kasmetinių mokinių sveikatos patikrų atliekama prieš pat naujus mokslo metus, per kelis – liepos ir rugpjūčio – mėnesius. Dėl to kyla tam tikrų nepatogumų: pailgėja eilės pas gydytojus, patiriamas bereikalingas stresas. Ministerija ragina sveikatos patikrinimus atlikti anksčiau, – taip bus išvengiama streso, liks laiko koreguoti įpročius ir apsilankyti pas paskirtus gydytojus specialistus per vasarą nepraleidžiant pamokų.

Kasmetinės vaikų sveikatos patikros išryškina tendencijas

Higienos instituto administruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje yra renkami ir apibendrinami ugdymo įstaigas lankančių vaikų (0-17 m.) sveikatos rodikliai, kuriuos pateikia šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai, gydytojai odontologai ar burnos higienistai, atlikę kasmetinę profilaktinę vaikų sveikatos patikrą.

„Įvertinus visus profilaktinės patikros rodiklius, galime daryti prielaidą, kad vaikų sveikatos rodikliai yra gerėjantys, nors iššūkių turime. Tai ir dantų sveikatos būklė, kuri nors ir nežymiai, bet jau septynerius metus kasmet gerėja“, – sakė Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.

Prie nerimą keliančių rodiklių specialistė įvardijo trečius metus stebimą didėjantį vaikų, kuriems sveikatos patikros metu nurodomos specialiosios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentą. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi. Didžiajai daliai 7-17 m. amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o 0-6 m. amžiaus grupėje – dėl kalbos išraiškos sutrikimo.

Profesorius V. Urbonas: „Vejamės Skandinavijos valstybes“

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. dr. Vaidotas Urbonas Lietuvos vaikų sveikatą vertina plačiau – lygina, kokia ji buvo gerokai anksčiau, ir kaip dabar atrodome pažangių šalių kontekste.

„Bendrai Lietuvos vaikų sveikatą būtų galima įvertinti kaip gerą. Vejamės Skandinavijos valstybes pagal gerėjančią vaikų mitybą, tačiau dar dideliu iššūkiu išlieka per mažas fizinis aktyvumas ir vaikų praleidžiamas laikas prie ekranų“, – sakė prof. dr. Vaidotas Urbonas.

Profesorius akcentavo pirmųjų 1000 gyvenimo dienų svarbą vaiko ateities sveikatai. Šiuo periodu sparčiausiai auga organizmas, todėl jei tuo metu vaikas bus neteisingai maitinamas, tai gali paveikti visa jo likusį gyvenimą. Tarp kitų vardinamų šio gyvenimo tarpsnio akcentų – ir ekologija, greitai įsisavinamų kalorijų žala, atsakingas vaistų ir papildų vartojimas, besilaukiančios motinos emocinė sveikata. Besidomintis pasaulinėmis vaikų sveikatos tendencijomis, profesorius išskyrė vaikų nutukimą dėl gaunamo per didelio kalorijų skaičiaus, alerginių ligų augimą bei autizmo pandemiją.

SAM Komunikacijos skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite