Minimali alga – nuo 235 iki 1999 eurų!

Ekonomistai bei finansų specialistai jau neslepia: prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla ir dar kils. Prireikė poros metų po euro įvedimo, kad būtų pripažinta senokai matoma tiesa, jog jau yra prekių, kurios eurais kainuoja daugiau negu kainavo litais. Belieka priminti, kad 1 euras prilygo beveik 3,5 lito. Tačiau atlyginimai ir pensijos, kitos išmokos bei minimalus uždarbis tokiu santykiu neaugo.

Per žiemą išsaugotos bei šiltnamiuose jau užaugintos šviežios daržovės gula į prekybos centrų lentynas, tačiau kainų etiketės verčia sustoti, ilgai žiūrėti ir suvokti – sunkiai beįperkama. Tiesa, daugelis tų vaisių ir daržovių užauginta įvairiose pasaulio šalyse.
EUROSTAT šių metų sausio mėnesio duomenimis apie minimalios algos dydžius ES šalyse narėse, Lietuva – trečia nuo sąrašo galo. Lietuvoje ir Latvijoje minimali mėnesio alga tesudaro 380 Eur, mažesnė temokama Rumunijoje (275 Eur) bei Bulgarijoje, kur ši alga tesiekia 235 Eur.
Europos Sąjungos šalyse minimalios mėnesio algos dydžiai skiriasi net iki 8,5 karto!
Pateikiame didžiausias minimalias algas mokančių kelių valstybių sąrašą: Liuksemburgas – 1999 Eur, Airija – 1563 Eur, Nyderlandai – 1552 Eur, Belgija – 1532 Eur, Vokietija – 1498 Eur, Prancūzija – 1480 Eur, Jungtinė Karalystė – 1397 Eur, Ispanija – 826 Eur, Graikija – 684 Eur. Estija – 470 Eur, Lenkija – 453 Eur ir t. t.
Atsižvelgus į prekių ir paslaugų kainas valstybėse, kuriose jos skirtingos, pragyvenimo lygio duomenys keičiasi. Lietuvą lyginant kad ir su kaimynine Lenkija, kur prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės, minimalios algos dydžiu mūsų šalis gerokai atsilieka nuo kaimynų.
Nuo 2008 m. minimalią algą labiausiai didino Bulgarija, Rumunija, Slovakija. Baltijos valstybėse šis augimas taip pat siekė net 60 proc., tačiau prekių ir paslaugų kainos augo nepalyginamai sparčiau. Lietuvoje kainos šoko į viršų netrukus po to, kai prieš dvejus metus buvo įvestas euras.
Danija, Italija, Kipras, Australija, Suomija, Švedija neturi nusistatę minimalios algos dydžio.
„Pamario“ inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite