Milijono centų piramidei – 10 metų!

Prieš dešimt metų, 2014 m. lapkričio 29 d., Pinigų muziejuje, Vilniuje, baigta statyti unikali piramidė, sudaryta iš daugiau kaip milijono lietuviškų vieno cento monetų.

Šis unikalus statinys ne tik tapo pasaulio rekordininku, bet ir simboliškai žymi atsisveikinimą su litu. Per dešimtmetį piramidė tapo Pinigų muziejaus traukos centru ir įkvėpimo šaltiniu tūkstančiams lankytojų.

Idėjos gimimas

Milijono centų piramidės idėja kilo dviem Vilniaus universiteto fizikos studentams – Vytautui Jakštui ir Domui Jokubauskui. Įkvėpti „YouTube“ matyto vaizdo įrašo, kuriame amerikietis pastatė piramidę iš monetų, jie nusprendė statyti dar didesnį statinį – iš milijono monetų. Padedami draugų ir visuomenės, studentai per penkerius metus surinko reikalingas lėšas ir monetų kiekį.

Ilgas kelias iki piramidės

Milijono centų rinkimas nebuvo lengvas procesas. Organizatoriai pasitelkė įvairius metodus: organizavo aukas, kvietė bendruomenę prisidėti, universiteto renginiuose įdiegė simbolinį papildomą centą prie bilieto kainos. Taip pat buvo naudojami specialūs stiklainiai, vadinami centainiais, kuriuose visuomenė galėjo palikti savo indėlį.

Galiausiai buvo surinkta net 1 055 630 monetų. Jos svėrė daugiau kaip 830 kg. Tačiau šis procesas nepraėjo be iššūkių: dėl laikymo sąlygų, monetų oksidavimosi ir dingusių stiklainių reikėjo papildomų pastangų.

Statybos istorija

Piramidė buvo statoma Pinigų muziejuje 2014 m. lapkričio 11-29 d. Statybose dalyvavo ne tik idėjos autoriai, bet ir dešimtys savanorių – studentai, dėstytojai, Lietuvos banko darbuotojai ir visuomenės nariai. Statybos vyko muziejaus darbo valandomis. Ir po 15 dienų piramidė buvo baigta!

Statinio pagrindas yra kvadratas, kurio kraštinės 1,09 m. Statinio aukštis – 1,13 m. Piramidę sudaro 58 aukštai, apatinėje eilėje telpa apie 50 000 monetų.

Rekordų fiksavimas ir simbolinė reikšmė

2015 m. rugpjūčio 31 d. Gineso rekordų knygos atstovai patvirtino, kad ši piramidė yra didžiausia monetų piramidė pasaulyje. Ji tapo ne tik rekordininku, bet ir istoriniu eksponatu, žyminčiu lito – Lietuvos valiutos – atsisveikinimą pereinant prie euro.

Lietuvos bankas piramidę įsigijo kaip meno kūrinį, o lėšos už ją buvo skirtos Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui „Pagalba Lietuvos vaikams“, kuris remia talentingus vaikus.

Piramidės reikšmė po 10 metų

Dešimties metų sukaktis – tai proga ne tik atsigręžti į praeitį, bet ir įvertinti piramidės reikšmę. Per dešimtmetį ji tapo vienu populiariausių Pinigų muziejaus eksponatų, kasmet sulaukiančiu tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Nuotraukomis su piramide nuolat dalijamasi socialiniuose tinkluose, o pats statinys yra vienetinės idėjos ir bendruomenės pastangų simbolis.

Piramidė išlieka stabilus ir ilgalaikis statinys, nors monetas laikyti kartu padeda tik svoris – jokio klijavimo ar papildomo tvirtinimo nėra. Piramidei perkelti muziejuje prireikė specialios technikos.

Lietuvos monetų piramidės rekordą nukarūnavo amerikietis

2019 m. Lietuvos banko Pinigų muziejaus rekordą – didžiausią monetų piramidę pasaulyje – pranoko amerikiečio Korio Nilseno (Cory Nielsen) statinys. Šis 55-erių metų Arizonos gyventojas iš viso sudėliojo 1 030 315 JAV centų, taip pasiekė naują pasaulio rekordą ir aplenkė lietuvių pastatytą 1 000 935 monetų piramidę.

Naujasis rekordininkas nesiruošia sustoti. Jis jau planuoja naują projektą – sukurti piramidę iš 4,1 milijono monetų. Šįkart tam naudos 25 centų monetas.

„Norėčiau šį procesą atlikti viešai, kad žmonės galėtų stebėti, o statinys būtų apsaugotas“, – sako jis.

Ar pavyks K. Nilsenui pranokti patį save ir nustatyti naują rekordą, parodys laikas. O Lietuvos Pinigų muziejaus piramidė išlieka ypatinga pasaulio rekordų istorijos dalis ir reprezentuoja lietuvišką išmonę bei kūrybingumą.

Pinigų muziejaus inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aktualūs pokyčiai darbo ieškantiems žmonėms

darbo

Nuo 2026 m. sausio 13 d. įsigalioję klientų aptarnavimo pakeitimai numato, kad pirmasis susitikimas su įdarbinimo konsultantu vyks tik kontaktiniu būdu. Užimtumo tarnyba primena, kad vėliau darbo ieškantys žmonės gali pasirinkti kontaktinį, mišrų ar nuotolinį paslaugų gavimo būdą. Registracijos data – tai diena, kada ji įvykdoma. Klientai gali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje naudojantis elektroninėmis paslaugomis arba atvykti į savo gyvenamosios vietos Užimtumo tarnybos skyrių. Telefonu registracija nevykdoma. Jums užsiregistravus, įdarbinimo konsultantas iš įvairių valstybės registrų surinks būtinus duomenis ir per vieną

Žiema – vaikų ligų sezonas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

vaikų ligos

Šaltasis sezonas kasmet tampa išbandymu tėvams, auginantiems mažus vaikus. Virusai ir peršalimo ligos plinta darželiuose, mokyklose ir būreliuose, todėl sergamumas šiuo periodu išauga. Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. tėvų teigia, kad jų vaikai žiemą serga bent kartą ar du per sezoną. Šeimos gydytojai primena – imuniteto stiprinimas yra tęstinis procesas. Jam svarbus tiek mitybos ir gyvenimo būdo, tiek maisto papildų balansas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad 56 proc. atžalų turinčių respondentų susiduria su vaikų susirgimais

Nedarbo dienos 2026 metais Lietuvoje: šventės, ilgieji savaitgaliai

Prasidėjus naujiems metams įprasta peržvelgti kalendorių ir sužinoti, kada ir kokios šventės bus, kada nereikės eiti į darbą, kada paėmus kokią dieną atostogų galima prie šventinės dienos pridėti papildomą ir turėti kelias poilsio dienas. Tai leidžia planuoti ir atostogas, ir keliones ne jų metu. Tad sklaidome 2026 metų kalendorių. Nedarbo dienos 2026 metais (visos) Vasario 16 d. (pirmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai istoriškai Lietuvai svarbi diena, kuri yra švenčiama kasmet ir yra nedarbo diena.

Svarstantiems atsiimti pensijų lėšas – 2019 m. pamoka

pensijos

Atsivėrus 2026–2027 m. pensijų reformos „langui“, kai kurie gyventojai skuba atsiimti savo sukauptas lėšas. Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų. Apie tai, kiek pinigų prarado sustabdžiusieji kaupimą ir ko galima pasimokyti iš šios patirties, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. „Sprendimai dėl pensijos kaupimo dažnai priimami vadovaujantis trumpalaikėmis emocijomis, tačiau jų pasekmės išryškėja tik po kelerių ar keliolikos metų, – sako ekspertė.

Taip pat skaitykite