Menininkai praturtins Mažosios Lietuvos paveikslų sodą

Bitės upelio slėnyje, šalia Martyno Jankaus muziejaus, minint Mažosios Lietuvos patriarcho 145-ąsias gimimo metines, 2003 m. rugpjūtį buvo įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi. Toks sodas – galerija Lietuvoje tėra vienintelis, neskaičiuojantis darbo valandų, ištisą parą leidžiantis gėrėtis profesionalų sukurtais darbais.

Plenero dalyviams daržinė buvo prieglobstis nuo saulės ir kūrybinio įkvėpimo vieta.

Pasak Martyno Jankaus muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, paveikslų galerija kasmet papildoma naujais pleneruose dalyvaujančių profesionalių dailininkų darbais. Dailininkai Per dešimtmetį dailininkai čia sukūrė per pusšimtį darbų. Galerijoje po atviru dangumi kūrinių gyvenimas būna trumpesnis. Metų laikų kaita keičia paveikslų spalvas, nuotaikas, kol jie pasensta ir juos tenka pakeisti kitais.
Šiemet iš 10 plenero dalyvių du atvyko iš Vokietijos, vienas iš Lenkijos. Penktadienį plenero dalyvių darbus galės apžiūrėti tradicinės sueigos pas Martyną Jankų dalyviai.
Prie Martyno Jankaus muziejaus daržinės eksponuojami vaikų dailės plenero dalyvių darbai, atremti į sieną keli profesionalų paveikslai. Vieno jų autorė vilnietė tapytoja Giedra Purlytė atviravo, kad kūrybai ją inspiruoja gamta. Aukštaitė, atvykusi į Mažąją Lietuvą, pajuto, kad čia net vėjas kitoks. Susipažinusi su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu po atviru dangumi bei ieškojusi išskirtinių krašto ženklų, pasirinko vėtrungę. Nesistengė atkurti tiksliai, perteikė tik nuotaiką: lyg laivas per mėlynus vandenis plaukianti vėtrungė iškėlusi vėliavą – žydinčią tulpę…
„Vaikystėje dažnai su mama važiuodavome į Klaipėdą, Kauną. Kaunas neturėjo savo kvapo, o Klaipėda visada kvepėdavo savaip. Net autobusai turėjo savo kvapą…“ – pasakojo daugiau negu 10 metų Klaipėdoje gyvenanti tapytoja Vitalija Petraitytė. Tačiau jei jai tektų rinktis gyvenimą provincijoje ji pasirinktų Šilutę. Menininkė iš uostamiesčio patikina, kad paveiksle vaizduojamos gėlės ant Rambyno kalno ar jo papėdėse tikrai nežydi. Kaip ir daugelis jos tapytų gėlių, šios „išplaukė“ iš jos vaizduotės. Jei ir buvo kada nors matytos, tai dabar sugrįžusios iš pasąmonės kertelių „pražydo“ paveiksle, kuris net šalčiausią žiemos dieną „žydės“.

Tapytoja Vitalija Petraitytė iš Klaipėdos tapo gėles.

Senoji daržinė plenero dalyvius ne tik saugo nuo saulės kaitros, bet ir įkvėpimo buveinė. Čia susipažįstame su plenero dalyviais. Pernai baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto magistro studijas Milda Žemaitienė dirba Kazlų Rūdos menų mokykloje. Jaunoji menininkė pripažįsta, kad Rambyno kalnas pakeitė jos įprastą požiūrį, todėl įpratusi tapyti tamsius, monochrominius paveikslus šįkart pasidavė ją užvaldžiusiam jausmui. Jos sukurtame paveiksle netrūksta raudonos spalvos proveržių. Ji tapė Nemuno ir dangaus mėlynes, krūmų žalumą, tačiau tai jos netenkino. Jausmai ir mintys susipynė. Dar darė eskizų, fotografavo, kol išgavo norimas spalvas. Jos kuriamame paveiksle tarp pušų kamienų matosi ne tik Nemuno vandenys, bet „suliepsnojo“ ir raudoni saulės atšvaitai.
Kretingiškis grafikas, dabar gyvenantis ir kuriantis Kelmėje, Andrius Seselskas pripažįsta, kad tapyti tokio didelio formato paveikslą jam buvęs iššūkis. Grafikas, paprastai kuriantis daug mažesniame formate, šįkart savo jausmus ir mintis galėjo„išlieti“ keliskart plačiau. Grafikas ir į plenero kūrybinę užduotį pažvelgė per jam įprastą prizmę, paveikslą tapydamas juodai baltomis spalvomis: juodame fone sublizga juodas tekstas, atkeliavęs iš 1929-ųjų. Tai mintys iš Amžinosios Rambyno knygos.
Pirmasis apsilankymas Bitėnuose neišdildomų įspūdžius paliks iš Prienų rajono kilusiam Petrui Lincevičiui, šiuo metu studijuojančiam Vilniaus dailės akademijoje. Jauną menininką žavi gamta, architektūra, net senosios daržinės sienos. Petras tapė daržinės sienos lentų ir senovinės staltiesės rašto fragmentus. Staltiesę radęs seno pastato palėpėje, ten pat aptikęs ir seną skrynią. Kūrėjas įsivaizdavo, kad joje galėjo būti laikomi audiniai, tačiau Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė patikino, kad tai veikiau buvusi amatininko dėžė…

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite