Meldinė nendrinukė sugrįžta

„Derlingomis Nemuno deltos pievomis naudojasi tiek ūkininkai, tiek kiti vietiniai gyventojai – paukščiai, vabzdžiai, gyvūnai. Ir kurių gi teisė jomis naudotis pirmesnė? Gal to net nė neverta svarstyti, gal geriau bandyti taikiai sugyventi ir naudotis tos bendrystės kuriama abipuse nauda?“ – Šilutės žemės ūkio mokykloje surengtame susitikime kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Visi norintieji galėjo iš arčiau apžiūrėti meldinę nendrinukę ir palaikyti ją rankose. Tiesa, toji buvo pagaminta iš vilnos.

Aplinkosaugos organizacija Baltijos aplinkos forumas vietos bendruomenių, žiniasklaidos bei valstybinių institucijų atstovams pristatė projekto „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ rezultatus ir pradedamą įgyvendinti naują projektą.

Pagrindinis gamtosaugininkų veiklos rezultatas: per trejus metus ypač retų paukščių meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje padidėjo penkis kartus – nuo 50 iki 250.

Apie įgyvendintą projektą ir tolimesnę veiklą kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas ir šio forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė. Dalindami projekto metu sukurtus leidinius, aplinkosaugininkai ragino pasidomėti, kokie sparnuotieji kaimynai gyvena mūsų pašonėje ir kokią įtaką jiems turi vietinių žmonių veikla.
Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad Nemuno deltoje esančios gamtinės vertybės gali pritraukti daugybę turistų iš viso pasaulio, o šių buvimas regione – atnešti regionui finansinę naudą ir pagalbą gamtą saugantiems ūkininkams.
„Tokia sistema – yra mūsų vizija Nemuno deltos regione. Tiek šis, tiek kiti mūsų projektai regione orientuoti į laipsnišką tokios sistemos kūrimą. Žinoma, norint sukurti save palaikančią sistemą reikia daug laiko, daug darbo ir daug vietos gyventojų noro bei motyvacijos. O iš kur atsiranda motyvacija? Manome, kad iš meilės ir žinių. Todėl ir kviečiame vietos gyventojus susipažinti su jų pievose gyvenančiais paukščiais, stebėti jų unikalų gyvenimo būdą ir sužinoti išskirtines jų istorijas“, – teigė viena iš leidinių apie Nemuno deltos vertybes autorių Rita Norvaišaitė.
Projekto įgyvendinimo metu kartu su Nemuno deltos regioniniu parku buvo išleisti 38 trumpi ir gausiai iliustruoti leidiniai apie Nemuno deltos paukščius, jų gyvenamąsias vietas bei kitas krašto vertybes. Leidinius galima rasti Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre Rusnėje, Baltijos aplinkos forumo svetainėje www.bef.lt. Autoriai ragina drąsiai jais naudotis, parsisiųsti, spausdinti ir rodyti pažįstamiems. Įsigyta didelio pravažumo žemės ūkio technika, ja nušienauta apie 900 ha teritorija, drauge su vietos gyventojais organizuotas festivalis gamtoje „Vidur vandenų“. Dalį projekto finansavo Europos ekonominės erdvės programa.

Apie įgyvendintą projektą ir tolimesnę veiklą kalbėjo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas ir šio forumo komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė.

Pasidžiaugęs nuveiktais darbais, Ž. Morkvėnas sakė, kad jau numatyta, kas bus daroma per artimiausius 7 metus. Planuojama, kad Pamaryje pradės veikti biomasės perdirbimo cechas, Šyšos ir Sausgalvių polderiuose bus įrengta vandens lygio reguliavimo sistema, suburta speciali meldinės nendrinukės apsaugos specialistų grupė, o paukščiams Tyruose (Tyrų pelkė yra Kliošių kraštovaizdžio draustinyje) atsiveria dar 177 ha apleistų teritorijų.
„Naujasis projektas tęsia daugiau nei prieš šešerius metus Pamaryje ir kitose vietovėse pradėtus darbus siekiant išsaugoti rečiausią Europos giesmininkę – meldinę nendrinukę. Nepaisant nežymaus šių sparnuočių gausėjimo, pastaraisiais metais Pamaryje bei Lietuvoje, pasaulinė populiacija toliau mažėja. Kova dėl šio unikalaus paukščio išlikimo dar nelaimėta, turime ir toliau drauge su ūkininkais ir vietos žmonėmis stengtis jam padėti“, – sakė daugeliui vietos ūkininkų jau gerai pažįstamas Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamtininkų manymu, visos veiklos Nemuno deltoje ir pamaryje sudarys dar geresnes sąlygas meldinei nendrinukei ir jas globojantiems ūkininkams. Biomasės perdirbimo cecho įrengimas turėtų bent dalinai išspręsti vėlai nušienautos žolės išvežimo ir utilizavimo problemas. Esmė tokia: dėl paukščių saugojimo pavėluotai nušienauta žolė sumedėja ir pašarams nebetinka. Vandens lygio reguliavimas sudarys galimybes išsaugoti meldinių nendrinukių mėgstamus viksvynus ir užtikrinti tinkamas ūkininkavimo sąlygas. Iš vietos gyventojų ir ornitologų suburta meldinės nendrinukės apsaugos specialistų grupė palaikys nuolatinį ryšį su ūkininkais, informuos juos apie jų teritorijose einamaisiais metais perinčias meldines nendrinukes, teiks patarimus apie specialias šio paukščio apsaugai skirtas agroaplinkosaugines priemones. Tokiu būdu tikimasi paskatinti dar daugiau ūkininkų rūpintis retojo giesmininko gerove.

„Šiuo metu gamtininkų keliamas pagrindinis tikslas – į tarptautinį tinklą sujungti tarsi dėlionės detalės pabirusias ir viena nuo kitos nutolusias bei izoliuotas meldinių nendrinukių populiacijas. Tai – ilgas, kelis dešimtmečius trunkantis procesas. Šio tinklo kūrimas prasidės naujojo projekto metu Lietuvoje ir Baltarusijoje,” – toliau dėstė Žymantas Morkvėnas.
Be jau minėtų veiklų Pamaryje, projekto metu bus įgyvendinami ir labai ambicingi siekiai dar penkiose projekto teritorijose Lietuvoje ir Baltarusijoje. Pirmą kartą pasaulyje bus atlikta meldinių nendrinukių translokacija. Iš didžiausios pasaulyje meldinių nendrinukių populiacijos Baltarusijoje šių paukščių jaunikliai bus perkelti į nykstančią populiaciją Žuvinto biosferos rezervate.
Apie 20 000 hektarų užimančioje teritorijoje vyks buveinių atkūrimo darbai, kurių metu bus taikomos ne tik tradicinės, bet ir inovatyvios technologijos pvz., apleistame durpyne bus išbandyta naujoviška metodika, – sėjamos viksvinės kultūros. Taip pat bus atliekami moksliniai tyrimai, vietos bendruomenes įtraukiančios veiklos.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas spręs, ar atšaukti pareigą aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą

Seimas pradėjo svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams panaikinti teisę keliuose stabdyti dalį transporto priemonių ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.   „Reikia pripažinti, beveik prieš metus Seimas padarė klaidą. Ta klaida yra tokia, kad buvo suteikta savarankiška teisė aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių išmetimus“, – pristatydamas projektą Seimo posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės aplinkos apsaugos

Artėja kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje, Pagėgiuose

Posakį, kad žąsys išgelbėjo Europą, galime perfrazuoti ir pritaikyti nūdienai. Gal nereikės žąsims pranešti apie gresiantį karinį pavojų… Užtat garsiai skelbiame, kad Pagėgiai tampa žąsų turgaus lyderiais Lietuvoje! Šiuo renginiu siekiame išryškinti Mažosios Lietuvos etninio-kultūrinio paveldo tradiciją, gyvavusią nuo tarpukario laikų. Šiais metais organizuosime jau keturioliktąjį  žąsų turgų. 2016 m. gavus iš LR žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo sertifikato ženklą Nr. 00813, kultūros darbuotojai garsina šį unikalų, vienintelį Lietuvoje žąsų turgų. Šis renginys aktualus tuo, kad siekiame pristatyti Mažojoje Lietuvoje

Gruodis prasidėjo gaisrais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie du gaisrus Šilutės rajone. Gruodžio 1-os vakare po 18 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad F. Bajoraičio g., Šilutėje, dega pastatas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, F. Bajoraičio g. degė pirties stogas. Pirtis – medinė, vieno aušto. Pastato perdanga medinė, stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Degė stogo apšiltinimo medžiaga. Gaisro metu išdegė apie 2 m² apšiltinimo vatos, nuardyta beveik 6 m² stogo. Vėlų gruodžio 3-ios vakarą, prieš vidurnaktį, ugniagesių gelbėtojų pagalbos šaukėsi gyventojai iš Saugų seniūnijos.

5 patarimai mėgstantiems mandarinus: kaip juos pasaldinti arba kaip išsikepti pyragą   

Kadaise mandarinai buvo egzotiniai vaisiai, o dabar be mandarinų nebeįsivaizduojame gruodžio. Ar viską apie juos žinome? IKI daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė dalijasi keliais patarimais, kad kaskart mėgautumėtės saldžiu mandarinu, juos lengviau nuluptumėte ir panaudotumėte juos net namų ruošai.  O tinklo konditeris Thierry Lauvray turi receptą, kuris pavyks kiekvienam – namai pakvips apverstu mandarinų pyragu. Pirkdami pauostykite Pirmiausia, J. Sabaitienė pataria, įvertinkite žievelę – ji turi būti intensyvios oranžinės spalvos, be dėmių, minkšta ir idealiu atveju šiek tiek

Taip pat skaitykite