Medžiotojai savo globėją Šv. Hubertą šiemet pagerbė Vainuto bažnyčioje

Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo kunigai Julius Meškauskas, Remigijus Saunorius, Vidmantas Šidlauskas.

Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos nariai praėjusių metų rudenį pirmą kartą Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje iškilmingai paminėjo Šventojo Huberto, medžiotojų globėjo, dieną.

Tai buvo naujos tradicijos pradžia Šilutės krašte. Tarnystę Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios parapijoje pradėjęs klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pritarė Šilutės medžiotojų draugijos kreipimuisi.

Šiemet minėti savo globėją Šventąjį Hubertą Pamario krašto medžiotojai susirinko į Vainutą. Medžiotojų ir jų šeimų narių eisena su daugumos klubų vėliavomis nusidriekė nuo miestelio autobusų stoties Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios link. Eisenos priekyje žengė pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“, vadovaujamas medžioklės tradicijų puoselėtojo, muzikos mokytojo Gražvydo Railos.

Medžiotojų eisenoje žengė ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda su žmona Vitalija.

Eisenai peržengus šventoriaus vartus, ant bažnyčios slenksčio medžiotojų koloną pasitiko trys kunigai: Vainuto bažnyčios klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Švėkšnos atvykęs klebonas Julius Meškauskas ir Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius.

Šventąsias Mišias medžiotojų globėjo šv. Huberto garbei aukojo visi trys garbingi katalikų bažnyčios kunigai.

Pamaldų metų giedojo bažnyčios choras, aidėjo pučiamųjų ansamblio bažnytinės melodijos, o pamaldoms pasibaigus, nuskambėjo ir medžioklės rago šaukiniai. Pamokslą sakęs Švėkšnos parapijos klebonas Julius Meškauskas pasidžiaugė gamtą mylinčių medžiotojų nusiteikimu kasmet pasimelsti už savo globėją Šventąjį Hubertą ir palinkėjo visiems susirinkusiems, jų šeimoms ir į Amžinybę iškeliavusiems bendraminčiams Dievo palaimos.

Visų medžiotojų vardu bažnyčios tarnams padėkos žodį tarė Vainuto medžiotojų klubo vadovas Aloyzas Miliauskas, įteikęs kunigams puokštes rožių. Beje, šv. Mišiose dalyvavo ir jo sūnus, taip pat medžiotojas Vaidas Miliauskas, evangelikų liuteronų kunigas.

Po pamaldų vainutiškiai visus medžiotojus pakvietė vakarienės į bendruomenės namus.

Kas buvo Šventasis Hubertas?

Manoma, kad Šv. Hubertas gimė kilmingoje šeimoje. Pasak legendų, jaunystėje jis buvo linkęs pasinerti į įvairiausius malonumus, ypač mėgęs medžioklę.
Hubertas minimas visoje Europoje, šalia jo vaizduojamas elnias su kryžiumi tarp ragų. Pasakojama, kad šventą dieną išėjęs medžioti Hubertas aptiko didžiulį elnią ir visą dieną jį persekiojo. Vakarop elnias sustojo, ir medžiotojas išvydo jam tarp ragų švytintį kryžių. Jis puolė ant kelių, o elnias prabilo: „Kam mane persekioji? Ar tokia stipri tavo medžioklės aistra, kad pamiršti savo išganymą? Keliauk į Mastrichtą pas mano tarną Lambertą, ir jis tau pasakys, ką turi daryti“.

Hubertas nuvyko pas Lježo vyskupą Lambertą, o mirus žmonai pasitraukė į miškus. Vėliau kaip piligrimas nukeliavo į Romą. Tuomet popiežiui Sergijui apsireiškęs angelas pranešė, kad mirė Lambertas, ir liepė Hubertą įšventinti vyskupu. Popiežiui abejojant, angelas atnešė šv. Lamberto pastoralą ir vyskupo drabužius, o Švč. Mergelė Marija įteikė pačios išaustą stulą. Įšventinimo dieną pasirodęs šv. Petras davė Hubertui auksinį raktą.

703 ar 705 metais Hubertas tapo Mastrichto vyskupu. Jis atvertė į krikščionybę paskutinius Ardėnų ir Brabanto girių pagonis. Mirė 727 m. gegužės 30 d.

Taip pat pasakojama, kad šv. Hubertas peržegnojęs užgesino vyskupijos rūmų gaisrą, padarė tinkamą laivybai nusekusią Maso upę, išgydė nuo pasiutligės žmogų.
Jis yra Lježo, medžiotojų, miškininkų, medžioklinių šunų globėjas; dėl šakotų elnio su kryžiumi ragų globoja ir metalo apdirbėjus. Jo prašoma išgydyti nuo pasiutligės, vadinamos „šv. Huberto liga“, ir apsaugoti nuo pasiutusių šunų bei nuodingų gyvačių.
Jis vaizduojamas dvejopai: kaip vyskupas, bet dažniausiai kaip medžiotojas, klūpantis prieš elnią su kryžiumi tarpuragėje.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aptiko padirbą 20 eurų banknotą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugpjūčio 6 d. gauta specialisto išvada, kad liepos 24 d. iš parduotuvės H. Šojaus g., Šilutėje, išimta 20 eurų nominalo kupiūra yra padirbta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 6 d. vėlų vakarą Karklų g., Šilutėje, vyras, gim. 1992 m., sukėlė fizinį skausmą nepilnametei, gim. 2010 m., o rugpjūčio 1 d. vėlų vakarą  fizinį skausmą sukėlė moteriai, gim. 1990 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 8 d. vakare namuose Dariaus ir Girėno g.,

Orai: bus šilta ir palynos

orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Rugpjūčio 10 d., pirmadienį, naktį ir pirmoje dienos pusėje be lietaus, antroje dienos pusėje vietomis Vakarų Lietuvoje numatomas trumpas lietus, kai kur perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, vakare pajūryje pereinantis į vakarų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį 10-15, pajūryje – 16-18 laipsnių šilumos, dieną – 23-28 laipsniai šilumos. Rugpjūčio 11 d., antradienį. daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, pajūryje gūsiai

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

šienpjovė

Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose (netoli Šilutės) nuaidėjo jau penktasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos čia susitiko ne tik išsiaiškinti, kas greičiausiai ir meistriškiausiai valdo dalgį, bet ir drauge puoselėti gyvą šienavimo dalgiu tradiciją. Čempionato svarbiausius titulus šiemet pelnė Metų šienpjovys Liudas Tauginas ir Metų šienpjovė Seda Bukauskienė. Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal

Apendicitas nepasireiškia taip, kaip daugelis tikisi. Ar verta pasikliauti simptomų paieškomis internete?

Skaičiuojama, kad per gyvenimą su apendicitu susiduria maždaug vienas iš trylikos žmonių. Tačiau liga, kuri daugelį metų buvo laikoma kone neabejotinu bilietu į operacinę, šiandien vertinama kitaip. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo chirurgo Sergejaus Trusovo, kai kuriems pacientams operacijos šiandien pavyksta išvengti, tačiau tam būtina labai tiksliai įvertinti ligos eigą. „Per pastaruosius metus gerokai pasikeitė požiūris į apendicito diagnostiką ir gydymą. Šiandien gydytojai turi tikslesnius tyrimus ir daugiau galimybių kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią gydymą, todėl vienodo sprendimo

Taip pat skaitykite