Macikų lageriai: vieta, kur susikirto nacių ir sovietų siaubas

Tik keli kilometrai nuo Šilutės – Macikuose – vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas šalia kito veikė nacistinė karo belaisvių stovykla ir sovietinis GULAG‘o lageris. Tai vieta, kurios istorija ilgus metus buvo slepiama ir naikinama – net kapinės, kuriose ilsisi tūkstančiai kankinių, buvo ardomos traktoriais.

Kai galvojame apie Šilutę, dažniausiai prieš akis iškyla vėjų nugairinta gamta ir Mažosios Lietuvos architektūra. Tačiau už kelių kilometrų, Macikų kaime, slypi žiauri ir ilgus metus nutylėta istorija. Macikai – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas šalia kito veikė dviejų totalitarinių režimų lageriai: nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Masiniai  kapai – po asfalto danga

1941 m. Macikuose buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla. Čia kalinti ne tik SSRS ir Lenkijos kariai, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos kareiviai. JAV karinės žvalgybos duomenimis, čia galėjo būti kalinama ne mažiau kaip 10 000 žmonių.

Sąlygos buvo nežmoniškos – kaliniai marinami badu, kankinami, daugelis mirė nuo ligų, išsekimo, smurto. 2011 m. netoliese esančiame Armalėnų kaime, po Žaliosios gatvės kelio danga, rasti masiniai kapai. 2020 m. archeologai ekshumavo daugiau nei 1000 palaikų.

Gydomasis lageris – mirčiai

1945 m. sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį Nr. 184. Čia buvo kalinami vokiečiai, vengrai, rumunai, austrai, čekai, danai, taip pat ir lietuviai. 1946 m. lageris buvo reorganizuotas į „gydomąjį“ – čia vežti sunkiai sergantys karo belaisviai. Per trejus metus mirė apie 500 žmonių.

Nuo 1948 m. teritorija perimta GULAG‘ui – čia buvo kalinami civiliai, politiniai kaliniai, partizanų rėmėjai, kunigai, ūkininkai, net moterys ir vaikai. Daugelis buvo įkalinti už vadinamuosius „kontrrevoliucinius nusikaltimus“. Lageris veikė iki 1955 m. Per šį laiką žuvo dar apie 450 žmonių.

Bandyta sunaikinti ne tik žmones, bet ir atmintį

Po lagerio uždarymo 1955 m., pradėti bandymai sunaikinti kapines. Parengtas teritorijos melioracijos projektas, tiesa, jis taip ir neįgyvendintas. Dalį kapų teritorijos ardė Šyšos upė, rytinėje ir šiaurinėje dalyse ganėsi gyvuliai, važinėjo traktoriai. Vėliau, sovietmečiu, tiesiai ant kapų pastatyti gyvenamieji namai.

Ką šiandien galime pamatyti?

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: buvusio lagerio vieta; karceris (kuriame įrengtas muziejus); belaisvių kapai; pirtis; galimai išlikęs kareivinių pastatas.

1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyrius karceryje įkūrė memorialinį muziejų. Nuo 1995 m. jis tapo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialu.

Gegužės 8 d. – atminties renginys Macikuose

Šiemet gegužės 8-ąją Macikuose vyks minėjimas, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-mečiui. Renginyje bus pagerbtos visų režimų aukos. Minėjimą globoja Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Renginyje dalyvaus Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, kiti garbūs svečiai.

Norite sužinoti daugiau? Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas Ignas Giniotis parengė išsamų straipsnių ciklą apie Macikų lagerių istoriją. 

(Parengta pagal macikulageriai.lt informaciją)

Paskelbė Seimo kanceliarija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite