Macikų lageriai: vieta, kur susikirto nacių ir sovietų siaubas

Tik keli kilometrai nuo Šilutės – Macikuose – vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas šalia kito veikė nacistinė karo belaisvių stovykla ir sovietinis GULAG‘o lageris. Tai vieta, kurios istorija ilgus metus buvo slepiama ir naikinama – net kapinės, kuriose ilsisi tūkstančiai kankinių, buvo ardomos traktoriais.

Kai galvojame apie Šilutę, dažniausiai prieš akis iškyla vėjų nugairinta gamta ir Mažosios Lietuvos architektūra. Tačiau už kelių kilometrų, Macikų kaime, slypi žiauri ir ilgus metus nutylėta istorija. Macikai – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas šalia kito veikė dviejų totalitarinių režimų lageriai: nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Masiniai  kapai – po asfalto danga

1941 m. Macikuose buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla. Čia kalinti ne tik SSRS ir Lenkijos kariai, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos kareiviai. JAV karinės žvalgybos duomenimis, čia galėjo būti kalinama ne mažiau kaip 10 000 žmonių.

Sąlygos buvo nežmoniškos – kaliniai marinami badu, kankinami, daugelis mirė nuo ligų, išsekimo, smurto. 2011 m. netoliese esančiame Armalėnų kaime, po Žaliosios gatvės kelio danga, rasti masiniai kapai. 2020 m. archeologai ekshumavo daugiau nei 1000 palaikų.

Gydomasis lageris – mirčiai

1945 m. sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį Nr. 184. Čia buvo kalinami vokiečiai, vengrai, rumunai, austrai, čekai, danai, taip pat ir lietuviai. 1946 m. lageris buvo reorganizuotas į „gydomąjį“ – čia vežti sunkiai sergantys karo belaisviai. Per trejus metus mirė apie 500 žmonių.

Nuo 1948 m. teritorija perimta GULAG‘ui – čia buvo kalinami civiliai, politiniai kaliniai, partizanų rėmėjai, kunigai, ūkininkai, net moterys ir vaikai. Daugelis buvo įkalinti už vadinamuosius „kontrrevoliucinius nusikaltimus“. Lageris veikė iki 1955 m. Per šį laiką žuvo dar apie 450 žmonių.

Bandyta sunaikinti ne tik žmones, bet ir atmintį

Po lagerio uždarymo 1955 m., pradėti bandymai sunaikinti kapines. Parengtas teritorijos melioracijos projektas, tiesa, jis taip ir neįgyvendintas. Dalį kapų teritorijos ardė Šyšos upė, rytinėje ir šiaurinėje dalyse ganėsi gyvuliai, važinėjo traktoriai. Vėliau, sovietmečiu, tiesiai ant kapų pastatyti gyvenamieji namai.

Ką šiandien galime pamatyti?

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: buvusio lagerio vieta; karceris (kuriame įrengtas muziejus); belaisvių kapai; pirtis; galimai išlikęs kareivinių pastatas.

1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyrius karceryje įkūrė memorialinį muziejų. Nuo 1995 m. jis tapo Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialu.

Gegužės 8 d. – atminties renginys Macikuose

Šiemet gegužės 8-ąją Macikuose vyks minėjimas, skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-mečiui. Renginyje bus pagerbtos visų režimų aukos. Minėjimą globoja Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Renginyje dalyvaus Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, kiti garbūs svečiai.

Norite sužinoti daugiau? Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikas Ignas Giniotis parengė išsamų straipsnių ciklą apie Macikų lagerių istoriją. 

(Parengta pagal macikulageriai.lt informaciją)

Paskelbė Seimo kanceliarija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Padėkota Šilutės ligoninės slaugytojoms

slaugytojos

Gegužės 12-ąją, minint Tarptautinę slaugytojų dieną, Šilutės ligoninėje buvo pagerbti šios profesijos atstovai. Tai buvo proga ne tik pasidžiaugti slaugytojų darbu, bet ir išreikšti dėkingumą už jų kasdienį atsidavimą, rūpestį pacientais ir profesionalumą. Tarptautinę slaugytojų dieną nutarta švęsti Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, per jos gimimo dieną. „Slaugytojo profesija – viena seniausių žmonijoje, tačiau su laiku ji keičiasi, prisitaikydama prie naujų laikmečio reikalavimų. Šiandien naujos technologijos jau įsitvirtina slaugos procesuose. Tačiau nepaisant šių pokyčių,

Šyšos valymo darbai greitai bus baigti 

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), bendradarbiaudama su Šilutės rajono savivaldybe, netrukus užbaigs Šyšos vandens kelio atkarpos tarp įplaukimo į Šilutės uostą ir Šilutės slipo valymo darbus. Pagerės pramoginės laivybos sąlygos. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Šilutės rajono savivaldybe, kuriant palankesnes sąlygas vidaus vandens kelių plėtrai regione“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Pašalintas gruntas pilamas į UAB „Kintai” žemės sklype savivaldybės ir šios bendrovės įrengtą sėsdintuvą. Darbai, kaip ir pirmame Šyšos valymo etape, atliekami su žemsiurbe „Nemunaitis“. Aoie

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt.  Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“. „Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu

Taip pat skaitykite