LTSA tiria pastarųjų dienų skaudžių eismo įvykių priežastis

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pradėjo tirti 3 savaitgalį ir pirmadienio rytą šalyje įvykusių itin skaudžių eismo įvykių priežastis. Balandžio 15 d. ir 17 d. įvykusių eismo įvykių metu žuvo net 9 žmonės.

„Kiekvienas įvykis yra individualus ir reikalaujantis kruopštaus ekspertų darbo bei institucijų bendradarbiavimo, todėl tikrąsias įvykių priežastis nustatyti gali prireikti nemažai laiko. Dedame visas pastangas, kad atsakymai būtų kuo greičiau“,  – sako LTSA Kelių transporto eismo įvykių tyrimų vyresnysis patarėjas Justas Petrauskas.

Pasak J. Petrausko, LTSA tyrėjų 3 metų patirtis rodo, kad tyrimo eigai įtakos turi kokybiškai surinkta eismo įvykio informacija, ar yra galimybė apklausti eismo įvykio dalyvius ir liudininkus, ar jie bendradarbiauja ir t. t.

Į eismo įvykio vietą nuvykę LTSA specialistai surenka medžiagą, kuri perduodama LTSA tyrėjų komandai. Tuomet prasideda tyrimo procesas: nagrinėjama eismo įvykio vietoje surinkta medžiaga, informacija iš registrų ir kitų įstaigų, vertinami net vairavimo egzaminų rezultatai, informacija apie transporto priemonės techninę būklę, tachografo duomenys, kuriuose užfiksuotas transporto priemonės greitis bei vairuotojo darbo ir poilsio režimas, eismo dalyvių pažeidimų istorija, oro sąlygos, saulės akinimas, vairuotojo medicininės pažymos galiojimas.

Siekiant nustatyti eismo įvykio pasekmių priežastis, vertinamas automobilių saugos sistemų suveikimas, saugos diržų segėjimas, vaikiškų kėdučių tinkamas naudojimas ir visos svarbios detalės.

Kaip rodo kelerių metų LTSA tyrimų statistika, dažniausios skaudžių eismo įvykių priežastys nekinta jau kelerius metus. Pagrindinė –  vairuotojų ir kitų eismo dalyvių elgsena: vairuotojų neatidumas, neatsakingumas, pašaliniai veiksmai vairuojant, saugaus atstumo nesilaikymas, netinkamai įvertinamas atstumas tarp transporto priemonių.

Taip pat neįvertinama kelio dangos būklė, chuliganiškai vairuojama, skubama, nepasirenkama saugaus ar leistino greičio, jis viršijamas, vairuojama apsvaigus nuo alkoholio. Išvardytos priežastys 2020-2022 metais sudarė 43-56 proc. visų nustatomų priežasčių (2020 m. –  56 proc., 2021 m. –  47 proc., 2022 m. –  43 proc. visų nustatytų tirtų eismo įvykių priežasčių).

LTSA tiria kelių transporto eismo įvykius, kuriuose žuvo bent vienas žmogus, ir eismo įvykius, kuriuose dalyvavo keleivinė ar krovininė transporto priemonė (M2, M3, N2, N3 kategorijų) ir buvo sužeistas bent vienas žmogus. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. šalies keliuose žuvo 120 žmonių.

Lietuvos transporto saugos administracijos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite