Liūčių skandintiems ūkininkams – kompensacijos

Šalies žemdirbiai, kuriems ilgalaikiai lietūs pernai pridarė didelės žalos, netrukus sulauks kompensacijų. Net 75 proc. ES paramos lėšų bus išmokėta jau rugpjūčio 10 d., likusi suma –  iki rugpjūčio 17 d.

„Bendromis jėgomis pavyko pasiekti, kad ilgai lauktos kompensacijos į nukentėjusių nuo liūčių žemdirbių bankų sąskaitas patektų ne rugpjūčio pabaigoje, o daug anksčiau. Tikimės, kad dabar javapjūtė tęsis su daug geresne nuotaika“, – gera žinia pasidalijo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Europos Komisija 2017 m. nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją už žuvusius ar negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Siekiantys paramos  pareiškėjai teikė prašymus ir įbraižė plotus deklaruodami pasėlius, o Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko patikras ir konstatavo, kad  bendras paramai tinkamas plotas sudaro 108 308 ha. Paramą gaus 3309 pareiškėjai. Daugiausiai jų yra iš Jurbarko, Raseinių, Pasvalio, Anykščių, Rokiškio rajonų.

Žemės ūkio ministerija nustatė kompensacinių išmokų dydžius: pareiškėjams, 2017 m. pasėjusiems žieminius pasėlius, kurie žuvo dėl kritulių, – 103,87 Eur/ha, o pareiškėjams, 2017 m. dėl iškritusių kritulių negalėjusiems pasėti žieminių pasėlių, – 72,71 Eur/ha.

Lietuva planuoja skirti papildomą nacionalinę paramą (apie 9 mln. Eur) ir 2017 m. dėl liūčių bei potvynių žuvusio derliaus (javų, bulvių, daržovių, sodų ir uogynų) nuostoliams kompensuoti.  ŽŪM jau parengtos nuostolių kompensavimo taisyklės artimiausiu metu bus pateiktos notifikuoti Europos Komisijai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite