Į tinklaraštininko „Riebus katinas“ paskelbtą akciją „Pavaišink senjorus cepelinais“ atsiliepė nemažai įvairių mūsų krašto maitinimo įstaigų. Vaišintis senjorus cepelinais kvietė valgyklos „Baldinukė“ ir „Šyša“, kavinės „Trukio stotelė“, „Klumpė“, „Astra“, „Gilija“, Saugų „Pas Valentiną“ ir kitos.

Amerikos lietuvis Jonas Vaičiūnas 2014 m. vasarį įgyvendino iniciatyvą visose pasaulio šalyse pradėti švęsti Pasaulio cepelinų dieną (pirmas vasario sekmadienis). Šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus. Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.
Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100–150 metų. Manoma, kad Žemaitijoje jie galėjo atsirasti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžių ryšių su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.

Vaišingoji „Vila Verdainė“
Į „Vilos Verdainės“ šeimininkų Virginijos ir Genidijaus Budrikių kvietimą pasivaišinti cepelinais atsiliepė apie 60 Šilutės TAU (trečiojo amžiaus universiteto) klausytojų. Prieš keturioliktą valandą į minėtosios svetainės patalpas, įsikūrusias buvusioje Šilutės MSV, pradėjo rinktis šventiškai pasipuošę TAU senjorai. Svečius pasitiko besišypsantys šeimininkai ir Antano Kmitos bei Izidoriaus Auškalnio atliekama muzika.

Prie baltomis staltiesėlėmis padengtų stalų, ant kurių garavo kava, puikavosi „Danutės šakočiai“ įmonės šakočiai ir pyragai. Susirinkusieji netruko susirasti savo vietas – jie visi TAU bendruomenės nariai, tačiau ir kartu įvairių organizacijų atstovai: kas dainuoja chore „Pamario aidas“, kas antradieniais renkasi Šilutės moterų seklyčioje, kas atėjo kaip „Bočių“ organizacijos atstovai.

Bendrystė – gražus jausmas
Trečiojo amžiaus universiteto rektorius Pranas Avižinis dėkojo šeimininkams, prisidėjusiems prie akcijos „Pavaišink senjorus cepelinais“, juokaudamas, jog tiesa, kad studentai visada alkani… Tiesa, alkani ne tiek maisto, kiek žinių, ir tuo gali didžiuotis. P. Avižinis kalbėjo: „Pakviesti svetingų šeimininkų, atėjome čia ne tiek alkio numalšinti, bet dėl bendrystės, dėl pabuvimo kartu. Didžiausia vertybė ir laimė yra gyventi. Ir dar labai svarbu sugyventi“.

TAU atstovai, dėkodami už suteiktą senjorams progą pabūti kartu ir pasivaišinti cepelinais, įteikė šeimininkams Ugnės Būbnaitytės knygą „Saldi alternatyva. Sveiki kepiniai ir desertai“ ir rašytinę padėką.

120 cepelinų
Tiek cepelinų išvirė virėjos Ilona ir Gražina. Kaip sakė šeimininkė Virginija, joms tai buvo iššūkis, nes šis patiekalas neįeina į „Vilos Verdainės“ meniu. „Virėjos virė taip, kaip verda namuose, norėdamos pavaišinti savo šeimos narius ir svečius. Ir padažą stengėsi pagaminti gardų“, – kalbėjo V. Budrikienė, dėdama ant stalo cepelinų lėkštę.

Ponia Virginija pasidžiaugė, kad kartu su visais cepelinais vaišinosi ir jos mamytė, skaičiuojanti 91–uosius metus, ir draugė su vyru iš Priekulės, su kuria kartu mokėsi Šilutėje ir sėdėjo viename suole nuo pirmos klasės. Pasidžiaugė, kad mintis pavaišinti senjorus cepelinais kilo jos vyrui Genidijui.

Šeimininkai vis nešė cepelinus, skambėjo kalbos, sukosi poros, niekas neskubėjo skirstytis.
Išlydėdamas svečius G. Budrikis pažadėjo, kad ši akcija nebus paskutinė. Kad pavasarį organizuos turistines keliones po miestą ir apylinkes, tam jau esąs pasiruošęs gidas.

Biruta Jakštytė