Linksmai paminėta Cepelinų diena

Cepelinais vaišinasi TAU klausytojai ir rektorius Pranas Avižinis (kairėje).

Į tinklaraštininko „Riebus katinas“ paskelbtą akciją „Pavaišink senjorus cepelinais“ atsiliepė nemažai įvairių mūsų krašto maitinimo įstaigų. Vaišintis senjorus cepelinais kvietė valgyklos „Baldinukė“ ir „Šyša“, kavinės „Trukio stotelė“, „Klumpė“, „Astra“, „Gilija“, Saugų „Pas Valentiną“ ir kitos.

Amerikos lietuvis Jonas Vaičiūnas 2014 m. vasarį įgyvendino iniciatyvą visose pasaulio šalyse pradėti švęsti Pasaulio cepelinų dieną (pirmas vasario sekmadienis). Šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus. Nors cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve.
Cepelinai Lietuvoje atsirado prieš 100–150 metų. Manoma, kad Žemaitijoje jie galėjo atsirasti iš vokiškosios Mažosios Lietuvos, o kitose Lietuvos dalyse – per Lietuvos žydus, turėjusius glaudžių ryšių su Šiaurės Vokietijos žydų bendruomenėmis.

Vaišingoji „Vila Verdainė“
Į „Vilos Verdainės“ šeimininkų Virginijos ir Genidijaus Budrikių kvietimą pasivaišinti cepelinais atsiliepė apie 60 Šilutės TAU (trečiojo amžiaus universiteto) klausytojų. Prieš keturioliktą valandą į minėtosios svetainės patalpas, įsikūrusias buvusioje Šilutės MSV, pradėjo rinktis šventiškai pasipuošę TAU senjorai. Svečius pasitiko besišypsantys šeimininkai ir Antano Kmitos bei Izidoriaus Auškalnio atliekama muzika.

Prie baltomis staltiesėlėmis padengtų stalų, ant kurių garavo kava, puikavosi „Danutės šakočiai“ įmonės šakočiai ir pyragai. Susirinkusieji netruko susirasti savo vietas – jie visi TAU bendruomenės nariai, tačiau ir kartu įvairių organizacijų atstovai: kas dainuoja chore „Pamario aidas“, kas antradieniais renkasi Šilutės moterų seklyčioje, kas atėjo kaip „Bočių“ organizacijos atstovai.

TAU atstovai Vincenta Bubilienė ir Pranas Avižinis dėkoja „Vila Verdainė“ šeimininkams Virginijai Budrikienei ir Genidijui Budrikiui už gražią popietę ir vaišes.

Bendrystė – gražus jausmas
Trečiojo amžiaus universiteto rektorius Pranas Avižinis dėkojo šeimininkams, prisidėjusiems prie akcijos „Pavaišink senjorus cepelinais“, juokaudamas, jog tiesa, kad studentai visada alkani… Tiesa, alkani ne tiek maisto, kiek žinių, ir tuo gali didžiuotis. P. Avižinis kalbėjo: „Pakviesti svetingų šeimininkų, atėjome čia ne tiek alkio numalšinti, bet dėl bendrystės, dėl pabuvimo kartu. Didžiausia vertybė ir laimė yra gyventi. Ir dar labai svarbu sugyventi“.

TAU atstovai, dėkodami už suteiktą senjorams progą pabūti kartu ir pasivaišinti cepelinais, įteikė šeimininkams Ugnės Būbnaitytės knygą „Saldi alternatyva. Sveiki kepiniai ir desertai“ ir rašytinę padėką.

120 cepelinų
Tiek cepelinų išvirė virėjos Ilona ir Gražina. Kaip sakė šeimininkė Virginija, joms tai buvo iššūkis, nes šis patiekalas neįeina į „Vilos Verdainės“ meniu. „Virėjos virė taip, kaip verda namuose, norėdamos pavaišinti savo šeimos narius ir svečius. Ir padažą stengėsi pagaminti gardų“, – kalbėjo V. Budrikienė, dėdama ant stalo cepelinų lėkštę.

Ponia Virginija pasidžiaugė, kad kartu su visais cepelinais vaišinosi ir jos mamytė, skaičiuojanti 91–uosius metus, ir draugė su vyru iš Priekulės, su kuria kartu mokėsi Šilutėje ir sėdėjo viename suole nuo pirmos klasės. Pasidžiaugė, kad mintis pavaišinti senjorus cepelinais kilo jos vyrui Genidijui.

Šeimininkai vis nešė cepelinus, skambėjo kalbos, sukosi poros, niekas neskubėjo skirstytis.
Išlydėdamas svečius G. Budrikis pažadėjo, kad ši akcija nebus paskutinė. Kad pavasarį organizuos turistines keliones po miestą ir apylinkes, tam jau esąs pasiruošęs gidas.

Biruta Jakštytė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite